# Apie panelę iš Vandenų, Rankšluosčių, Inavių dvaro Source text title: Apie panelę iš Vandenų, Rankšluosčių, Inavių dvaro Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-102/ Language: Lithuanian (lt) Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas) Original edition: 1904 Story number: 102 Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės > Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology. ![Apie panelę iš Vandenų, Rankšluosčių, Inavių dvaro — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-102.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-102%2Fstory-v2.jpg) ## Text Gyveno tevas ir duktė Elenytė. Motina buvo jau senai numirus. Netrukus numirė ir tevas ir liepė mir- . damas Elenytei per tris naktis melsties ant jo kapo Elenytė nuėjo ant tėpo kapo ir griaudžiai verkė. Iš kapo išėjo tevas ir davė jai ruko maišelį ir žvaigždės rubus, apsiavimus, karietą, arklius ir vežlį. Antrą naktį Elenytė vėl nuėjo ant kapo. "Tėvas išėjo iš kapo ir davė jai menesio rubus, karietą, arklius ir vežlį. Trečią naktį tėvas davė Elenytei saulės rubus, karietą, arklius, vežlį ir pasakė, kur juos sudėti. Prie viežkelio — sako tevas — yra didelis ąžuolas, reikia nueiti ant tą ąžuolą ir sugiedoti: ,„Oi ąžuole, 4žuoleli, atsidaryk, atsiverki!" "Tada ąžuolas atsidarys, tai tan ąžuolan ir sudek visus tuos daiktus. O jeigų kas vysis, norės matyti, kur dedi, tai reikia paleisti ruko maišelis... .' Elenytė teip ir padarė: sudėjo 4žuolan karietas, arklius ir rubus ir išėjo darbo jieškotų. Nuėjo ant karalių, ir karalius priemė ją kiaulių liuobtų. Nedėlioj ruošės karaliunas bažnyčion, norėjo nusiprausti, bet niekur nebuvo vandens. Jis pradėjo rėkti: ,, Vandens, vandens!" Elenytė grait pašoko ir padavė jam praustuvę su vandeniu. | — ,,„Tu, pečialanda! tu da čia maišysies man po kojų!" — suriko karaliunas ir išpyl6 ant Elenytės vandenį. | Toji pasiprašė karaliaus, kad leistų ir ją bažnyčion. Karalius leido ir ji ru6jo miškan, priėjo prie ąžuolo ir užgiedojo: „Oi, 4žuole, ąžuolėli, atsidaryk, atsiverki!" Ąžuolas atsidarė, Elenytė išsiėmė žvaigždės rubus, apsi- | tais6, atsisedo žvaizždės karieton ir liepė vežliui bažnyčion važiuoti. Nuvažiavo ir apšvietė visą bažnyčią! monės žiūrėjo ir stebėjos, iškur tokia panelė atsirado. Elenytė intsisedo karaliaus klaupkosna. Karaliunui jinai labai patiko: jis norėjo su ja labai pasižinti ir nusiuntė tarną paklaustų, iškur jiyrai Elenytė atsakė, kad iš Vandenų dvaro. Pasibaigus pamaldai Elenytė grait išėjo iš bažnyčios, intsis6do karieton ir liepė vežliui važiuoti. Karaliunas norėjo paskui vyties patirtų, kur jinai nuvažiuos. Tada Elenytė atrišo maišelį ir palaide ruką: pasidarė tamsu ir nieks ne matė, kur ji nuvažiavo. Elenytė grait nuvažiavo miškan, privažiavo ąžuolą ir užgiedojo: ,„Ąžuole, ąžuolėli, atsidaryk, ataiverki!" Ąžuolas atsidarė, Elenyt6 sudėjo jan rubus, karietą, vežlį ir arklius ir užsivilko savo skarmalus, apsiavė vyžoms ir parėjo namo', karaliaus kiaulių liuobtų. Antrą nedėlią karaliunas vėl ruošės bažnyčion: jam prisireikė rankšluosčio. Neaulaukdamas kolei tarnas jam paduos, suriko: ,, Rankšluosčio, rankšluosčio!" | Tarnas neužgirdo, o Elenytė grait' pašoko ir padavė karaliunui rankšluostį. — ,,„Tu, pečialanda, nesimaišyk man po kojų!" Elenytė vėl pasiprašė karaliaus bažnyčion. Karalius pasakė: ,,„kaip apsiruoši, galėsi eiti" Elenytė grait apsiruošė, nu6jo miškan, užgiedojo: ,„Oi ąžuole, ąžuolėli, atsidaryk, atsiverki!" „Ąžuolas atsidarė, ji išsiėmė menesio rubus, apsiavimus, intsisėdo menesio vežiman ir nuvažiavo bažnyčion. Kaip inėjo bažnyčion ir intsėdo karaliaus klaupkosna, visa bažnyčia prašvito! Karaliunas negali atsiatebčti, iškur tokia graži panelė atsirado. Siunčia tarną pasiklaustų, iškur toji panelė. Elenytė liep6 vežliui atsakyti, kad iš Rankšluosčių dva ro. Po mišių Elenytė draug su kitais išėjo iš bažnyčios ir intsedo karieton. Karaliunas žiurėjo, kur ji nuvažiuos, bet Elenytė palaidė ruko maišelį ir niekas nemate, kur ji nuvažiavo. Elenyt6 nuvažiavo miškan, pa. prašė ąžuolo, kad atsidarytų, sudėjo rubus, karietą, arklius ir parėjo? namo ant karalių kiaulių liuobtų. Trečią nedėlią karaliunas nusiprausė, apsitaisė ir ruošias bažnyčion. Jau užsedo ant arklio, bet niekur neranda įnagio. Suriko: ,,„Įnagio, įnagio!" Elengtė grait pašoko, padavė jam įnagį. — ,,Tu, pečialanda, vis man maišysies po kojų!" suriko karaliunas ir sušer6 Elenytei su įnagiu. Ji pasiprašė karaliaus bažnyčion, nuėjo miškan, užgiedojo teip, kaip pirma. Ąžuolas atsidarė. Ji išsiemė saulės rubus, saulės karietą ir arklius ir nuvažiavo bažnyčion. Elenytė apišviet6 visą bažnyčią: niekas ant ją negalėjo tiesiai žiurėti, kaip ant saulę. Karaliunas vel siunčia tarnus pasiklaustų, iškur tokia panelė atsirado. Vežlys atsakė, kad iš Įnagių dvaro. Tada Karaliunas papylė po bažnyčios slenksčiu smalos. Kaip Elenyt6 6jo iš bažnyčios, prilipo jos saulės kurpelė. Bet ji nebojo to, intšoko su viena aukle*) karieton ir nuvažiavo. Karaliunas išsiuntinėjo visur tarnus jieškotų Vandenų, Rankšluosčių ir Įnagių dvaro; bet tokio dvaro jie niekur nerado, nieks tokio dvaro nė matęs buvo, nė girdėjęs. Tada karaliunas pradėjo tinksnoti visos karalystės panelems tą kurpelę, kad atrastų jos valdytoją. Išmatavo visoms kunigaikštyčioms, paskum didelių ponų dukterims, paskum prastoms mergaitėms, ir ne vienai iš jų netiko ta kurpel6. Ant galo, karaliunas sušaukė visas savo tarnaites, išmatavo ir n6 vienai netiko. Tada prisiminė karaliunas, kad par (- pas) jo tėvą yra kiaulių liuobėja ir liepė ją pašaukti. — ,,„Eikš tu, pečialanda!" — sako karaliunas. — „„Rasi tau tiks ta kurpelė?" Elenyt6 užsimovė kurpelę: kaip tik ant jos kojos pasiuta! "Tada ji nusiavė antrą kurpelę nuo kitos kojos ir karaliunas pamatė kitą tokią pat kurpelę. — ,„Mano pečialanda, mano!" — suriko karaliunas nustebęs. * Štrumnpi, pančeka. Elenytė jam visą papaskojo. Karaliunas puolė jai po kojų ir atsiprašinėjo jos, kad su ja pirma teip nepadoriai elgėsi. Dar perėjo kiek laiko, ir karaliunas susidėjo su Elenyte. Puikios buvo vestuvės! (Užrašė Didžiulytė iš Andrioniškio, Ukmergės pav.) į ## Source and citation - Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii - OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii - Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/ - Transcription SHA-256: c87670e2fec28fafe6018249241b344d7b444b775f4ac1f09bf95e8a739a18bd - First added: 2026-10-13T12:41:29.200Z - Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z Suggested citation: “Apie panelę iš Vandenų, Rankšluosčių, Inavių dvaro”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 102; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-102/