# Apie miška sargų ir ja tris sunus

Source text title: Apie miška sargų ir ja tris sunus

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-184/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 184
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Velniai, velniai, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: folk-authenticity-no-provenance.

![Apie miška sargų ir ja tris sunus — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-184.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-184%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Givena pagirij' miška sargas. "Tureja tris sunus: vienas išeja makįtus kriaučium, kitas šaučium, e trečias nenareja makįtės niekakias meist'rystės, bet išeja girian ir pristaja prie bandas žmagžudžių. Žmagžudžių vadas gražiai jį prijėmė ir pridave jam vienu žinagžudžini, kad išmakįtu ir šitų bernaitį vagt'. Vienų dien' žinagžudis

aidamas girian, išsivedė ir jį, sakydamas: — ,,Aisma pasprabavasma vagt'; pažiuresiu, ar bus iš tavįs kakia nauda!" Nuveja abu in didelį balų, kur terpu karklų buva untes gušta. Iš tala buva matytes, kai untės kūuodas kišaja iš guštas. Žmagžudis ir saka bernaičiui: — „„Aik, pavogktu nuo untės kiaušinius teip, kad ana tavį nepamatytu!" Pasižiureja un untį bernaitis ir atsakė: — ,,Tamsta, dedit', man pirma paradik, kaip raikia vagt', tai tadu aš vis žinasiu!" — ,„Gerai, tai-gi žiurek!" Ir jamė vagis un pilva atsigulįs čiaužt prie guštas, e makintinis paskui jį. Žmagžudžiui bečiaužiunt, bernaitis išpjavė jam iš čebata padų. Kiaušinius nuo untes pavagė, bet aidamas atgala, pamatė, kad ja čebatas be pada. Bernaitis išsijom6 padų iš kešenės ir atadavė. Žmagžudis tarė: — „Gerai, jau esi neblagas vagis, kad išpjavei man čebata padų ir aš nemačiau!" Ir pareja abu nama'.

Untrų dien' žmagžudis saka sava makintiniui: — „„Šindei vienas bernaitis ves jaučių turgun parduot'. Pavagk tu nuo ja jaučių, kad anas nepamatitu." Bernaitis nuveja miškan, pas'kavaja šalakelej' ir laukia. Pamatė, kad atsiveda jaučių, pabeg6ja priekin, nutrauk6 nuo kajas čebatų, supurvina visų ir numetė un kelia; e pats vel pas'kavaja. Prisiveda bernaitis su jaučiu, žiuri: guli čebatas un kelia! Pajėmė, pakilaja — - patabalava ir tar6: — ,„Et! čebatas purvinas, e da ir vienas — nejimsiu!" Numetįs čebatų, nusivedė su jaučiu. Vagilius, grait' pagriebe čebatų nuo kelia, apibega par miškų aplink priekin ir vėl numetė čebatų, e pats pas'kavaja. Prisivedė bernaitis, pamatė vel čebatų ir tare: — ,, Raikia grižt' pajimt ir anas čebatas, tai bus para!" Pririše jaučių ir sugriža čebata paimtu. Tuoj vagys iššaka iš tunkumines miška, pasijem6 čebatų, atsiriše jaučių ir nusivedė. E bernaitis nuvejįs ješkajaješkaja čebata ir neberada: Nusispjavįs, grižta atgala, žiuri ir jaučia nebėr!

Trečių dien', žmagžudis vėl išsiuntė sava makintinį girian, pavagt!' kitų jaučių, katrų ves un turgaus. Šis nuveja girian ir pas'kavaja šaliakelėj'. Neužilga pamate, kad atsiveda jaučių, ta patės žmagaus, tiktai kitas sunus. Vagis, tuoj' inlipe medžian ir pasikabina un šakas. Prisivedė bernaitis su jaučiu ir pamatė pakaraili. — ,„A! al tai gal tas vagis pakartas, kur vakar mąna bralį apgava! Užeja mat un takia, kad ir jį ištimpe!* Ir nusivedė taliau. Vagis tuoj nušaka nuo me- "džia, ir, aplink apibegįs priekin, vel medij' pas'kabina. „ Prisivedė bernaitis ir pamatė, kad kitas pakarailis kaba, bet insižiurejįs geriau, tarė sau: ale viškai taks pat', kaipanas. Saka, kad pakarailius velnias nešiajųs, — aisiu, pažiuresiu, mažir čia tų patį velnias atanešė!“ Nuveja jaučių palikįa, tadu vagis grait nušaka, nuo medžia pasijeęm6 jaučiu ir parsived6ė nama'. E bernaitis sugrižįs, kaip ne jieškaja jaučia, bet nerada ir sugriža nama'. Name tevas sunų labai išbara ir teip kaip pinįgų labai raikė', tai vel vienų jaučių išvedė parduot. Tiktai jau nebedavė sunam vest, bet pats senis išvedė. Zmagžudžiai tų uodė, ir vėl išsiuntė makintinį pavagt jaučių. Neužilga, pamate, kad atsiveda; vagis jemė begt paskui senį, muradamas, Kaip jaučias. Senis žiureja ilgai atsigrižįs, bet nematidamas jaučia atbegunt, tikt girdedamas, kad muraja, tarė sau: — „Tai, mat šelmas šit6 vaikai: netikusiai pririše jaučių, tas nutrukįs kažna (kas žin) kur nusisuks! 'Ait raikią — sujieškai!" Ir pririšįs jaučių un eglį, nuveja gauditu ana tariamaja jaučia. E vagis muradamas bega ir bega par krumus, ir, invedįs senį tunkuminen, graitai apruda palikįs jį un ja jaučių: atsiriše ir nusivedė sau. Led ne led senis išlinda iš tunkuminės ir neberadįs jaučia, parkiaušina spjaudidamas nama'.

Dabar visi vagys pripažina, kad šitas bernaitis jau akuratnas vagis ir gali sau 'duonų pelnit. Apdavanaja jį ir palaidė ait svietan.

Pareja vagis, visupirma un sava tevus ir sakės, kad noriųs ženitės: prašė tevų, kad aitu un panų, un katra žemes anis givena, ir kad nupirštu jam ta pana dukterį. Nuveja tėvas un panų ir targ:: — „„Panuli! mana šunus ženijas ir nari, kad panas laistum ažu ja sava dukterį! — ,„Katras-gi tava sunus?" — ,„Gi tas, panuli, kur bū: va išejįs un žmagžudžius.“" — ,„Gerai, - saka panas, = jegu anas buva terp vagių, tai pažiuresiu ar auas gera! išmaka vagt'. "Tegul anas pavags iš mana stanias ar klius, — ti tadn dabasma kas bus.'' Pareja tevas Da ma ir pasisakė, kad panas teip ir teip kalbeja. Sulit kįs vakara, vagis persitaisė ubagi ir aina pamaželi Un

— 2983 —

dvarų. Buva ruduo. Pradeja snigt ir lit! drabliais. Preja ubag6 un dvara stanias, mata, kad unt arklių sedi pa žmagų ir du sargai prie durų stavi. Ir pradeja ubage prašitės, kad priimtu padūngtelen,, nars eušiltu. Sargai atsakė: — ,,Kur tu sena baba besivilksi, da gali sušaltė: gulk čia pa katukui!" Menamaja ubage, linksedama galvų ir šapindama pateriua, inlinda insigaužus, pas'klaja Rau guolį un šiaudų ir ruošdamas jau gult, dar išsitraukus butelį iš terbas ragava pa truputį gardaudamas. Pamate tų sargai ir tare vienas: — ,,Kų-gi čia, babel', teip gardžiai ragauni?" — „Tai, panaičiukai, mat sena, suskaledajus keletų skatikelų, nusiperku spiritela ir gaivenu dušelį, kai ažušula...." — ,,Duok tamsta ir mum ben pa stiklelį! Mes ažmakesma....?'' Ubage akvačiai visiem apdalija. Kaip tik anis išgere, tuoj' visi krita miegan. Mat spiritas buva gerai pritaisytas. Menamaja ubage numetė nuo savi rizus, katrais buva apsivilkus, ir išvedė visus arklius iš stanias.

Unt ritajaus pa tam, vel siunčia vagis sava tevų un panų piršlem. Panas saka- ,,Arklius jam pasisekė pavagt"', bet tegul tava sūnus pavags mana skrinelį su pinigais, tai tadu dabasma su dukteri!" Vakara sulaukus, nuveja vagis un kapų, iškasė nesenai pakavatų numirelį ir nusinešė dvaran. E panas vakara sulaukis, pasijem6 šablių, kitų padavė luokariui ir atsistajį vienas vienaj' pusej' durų, kitas kitaj' — laukė vagies. Jiem tį bestaviunt, vagis pasistatė kapečias iš ara prie lungui, užlipįs atadar6 lungų ir kiša numirelį vidun. Pamat6 panas, kad vagis lenda pra lungų, šaka abu su luokarium: čiakš-čiakš! ir nukirta galvų (numireliui). Pradžiugįs panas, kad dabar nuo žmagžudžia atsikratė, nuveja ir ažmiga sau ramiai. E vagis tuolaiku, šaka vidun ir, pagriebįs skrinelį au pinigais ir galvų numirelia, pardraže nama'. Rita' ateikelįs panas runda vagį be galvas, bet pinigų neber! Bet da geriau nus'divija, kad vagis vėl atasiunte tevų piršlėm. Nu, mislija sau pauas, jegu šitei, tai aš nuo šita vagies neatsikratisiu; matit, kad yra neprastas! Ir tarė panas seniui: — ,, Aš laisiu ažu tava sunaus dukterį, tik tegul anas da pirma veselijų iššidija kaip nars bumbizų kunigų." Ti netal' buva bažničia ir givena pre jas bumbizų kunįgas, vardu: Martinas. "Vas Martinas labai juokies iš pana, kad unt

ja dukterį aina piršlem vagis. Tuolaiku vagis sulaukįs nakties, išsitrin6 rubus posparu (phosphoru), nuėja : Martina palungen, inlipe abelėn ir šaukia. — ,,Martinai! Esu aniuolas, atasiustas nuo Dieva tavį pajimt dungun su dušiu ir su kunu." ,Užgirda Martinas ir saka: — ,„Aniualeli — Dieva tarneli! Duok nar vienų dienelį del prisgatavajima!...." — „Gerai, - atsake gus, viza tau tinai susvigadis...."

Kitų nakt, kaip tik sutema, — brukš! ir nusilaidė aniuolas in abelį ir klause: — „,„Martinai!l Ar jau gatavas?* — „Jau gatavas, aniuole!'," —- atsakė Martinas ir atadarįs langų kaip lipė ir inlips tiesei maišan, kurį aniuolas atadarįs prie lungui tureja. Dabar vagis tare Martinui. ,„Pinigūs ir visa duok man!“ Šis atadavė. Vagis usimetė maišų un pečių ir žingsniuoja. Nus'bada Martinui sus'rietusiam maiši but ir klausia: — ,,Aniuole?! Arda tal dūngus?" — ,,Odatal'! Da par čiščių ne6jam." Nusvere maišas vagiui pečius, delta numetįs maišų žemėn, jem6 tyst' par gruodų. Martinas kintė net duntį sukundįs ir klause. — ,„Aniuolel! Ar jau čia čiščius?' — ,„Čia jau pradžia čiščiaus" — atsakė vagis, - „tuoj busma galy." Atatise un dvarų ir, inmetįs vištiničian, tarė: — ,,Čia pabuk par nakt!, apsičistik; ritai kai išsišveisi, busi dungun inlaistas." Tų pasakįs vagis pareja nama/.

Rita', ataja dvara merga lesintu vištų, rada maišų inmestų. Naredama dažinat, kas tį yr', spir6 su kaju, e Martinas prašnekeja: ,,Aniuolel'! Ar da ilgai man čia raiks but Jau dabar esmu čistas, bet neažilga bu siu nebečistas!*" Užgirdus merga, persigunda ir bega rekdama, kad gurbi yra nečiščiukas. Davė žinių panui. Nuveja su visu šeimynu, atarišs maišų, žiuri! egi maiši — Martinas! — ,,Ak kad tau vilkai! E kas-gi čia tau maišan inkiše?!" Supliupa juoktės panas ir visa šeimyna. E Martinas, kaip galvan duotas, šaka iš maiša, nebežiuredamas nei kelia: tiesiai pale daržais skrida nama", net kajas mirgėja.

Pa šita atsitikima, panas nebeturedamas ka daugiau daryt, — išlaidė dukterį až vagia ir ištaisė labai gražias veselijas. Ir aš tį buvau — visa ragavau. Alų,

midų geriau, par barzdų varveja, tik burnan neteka. (, Virbalas'').

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_II_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 65b3cee7943d031ed4c314b091dfdf9d0a59cceb527c974e414e585f214b079e
- First added: 2026-10-09T13:27:56.163Z
- Text version: 2026-10-21T09:02:19.213Z

Suggested citation: “Apie miška sargų ir ja tris sunus”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 184; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-184/