# Apie durnių ir teliaka skurelį

Source text title: Apie durnių ir teliaka skurelį

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-190/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 190
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unverified-source-note.

![Apie durnių ir teliaka skurelį — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-190.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-190%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Givena trys braliai: du išmintingu, trečias durnius. Tevas jų numirdamas, paskir6 visiem pa gurbų ir kiek katran gurban galvijų ineis, tai tam ir bus. Durnius išsirinka labai aukštų slinkščių, kad neraiktu durų. Vakara, ataginė piemenis galvijus iš lauka. Ir vienan ir kitan išmintingųjų gurbuos' preja galvijų. e tan aukštuoju slinkščiu ne vienas nėja. Tų matydamas durnius, pagriebė teliakų katras nubadytas kitų galvijų preja un ja gurbų ir inmetė nenariuntį sava gurban. Dabar džiaugės durnius, kad ir anas turi vienų galvijų, bet neilgai tetureja, nes tuoj' jam ins'nareja mėsas ir jėmįs teliakų papjavė. Meėsų suvalgė, e kailį nunesė parduot, bet kaip jam regėjas, kad mažai un turgaus tedavė, tai gryža nama' nepardavįs kailia. Jam beainunt, labai pradeja lyt, delto anas ažėja pakelčn un vienų žmagų. Radįs gryčiaj' tik vienų gaspadinį, pra- £es unt naktigulta, bet ta atsakė: — ,„Gaspadariaus nėra namie, e aš be vyra negaliu prijmtė!...." Ana mat ažtat nenareja durniaus prijmtė kad, vyrui išvažiavus buva asikvietus un ta vakara atait sava milimųjį kumų.

Nėr' kas daryt' durniui, išėja iš gryčias, bet teip kaip labai lija, tai anas niekur nėja, tik užlipė un gryčias lubų ir žiuri pra aukštinį gryčian. Netrukus ataina ir jas mylimasai; gaspadynė tuoj' atanešė un stala piragų, arielkas, mėsas, kelbasų, sviesta, medaus ir pasadinus mylimųjį jeme jį mileti (vaišinti). Stai un tas minutės invažiava unt atšlavyma ratai, gaspadynė pasižiurejus pra lungų, sušuka: — ,,Ak, kad anas skradžiai! — mana patsai atvažiava!" Nus'gundįs ir mylimasai, nebežinadamas kur dėtės, palinda papečin, e gaspadin6ė visas mesienas sukišė pečiun, piragų su arielku indeja š6pan.

epų graituju ažrakina ir raktų židynen pelenuos inmet6. Durnius visa pra aukštynį mat6. Kaip tik gaspadarius inėja gryčian, tuoj' ir anas nulipe nuo lubų ir prašės unt naktigulta. Gaspadarius su akvatu jį prijeme ir atsiaedįs valgitė vakarienės ir durnių prisisadina. Gaspadinė atanešė jiem abiem batvinių nebalintų ir duonas pusbakanį, ir padeja un stala. (Gaspadarius valga ir šneka su durnium, e šis pabrazdinįs su alkuūni un teliaka skurelį ir atsigryžįs un jų sabara: — „Cit, nešnekėjus niekų! Kas tau beda, kur kas yr'“" Gaspadarius pamatįs, kad anas su skureli šneka, tarė: — „„Kų-gi jinai sakai" Durnius lig nenarams atsakė: — „Tai sužiurėsi, kų ana niekus plepa! Ana saka, kad yra pečiuj' mėsas ir kelbasų." Gaspadarius tarė. — „Pažiūures'ma-gi ar ana ne meluoja!" Nuveja ir radįs mesų ir kelbasas, atsinešė un stala. Dabar abudu valga, e durnius vel kaip pirma pabrazdina su alkuni skurelį ir bara, kad tiletu. Gaspadarius vėl klausia: — „Kų-gi jinai saka?" — ,„Tet' supaturasi!.... Saka, kad esų šepaj' piraga ir arielkas....'' Gaspadarius preja ūn šepų, bet šepa užrakinta. Užkurė pačių rakta, bet pati išsigyneė kad raktų pametus. Durnius pabrazdinįs skurelį saka: — „„Mana skurelė saka, kad raktas esųs židynėj' pelenuos." Gaspadarius pamaiše pa pelenus, ir atrada raktų. Atrakinįs šepų, rada ir arielkų ir piragų. Atsinešė un stala ir pats gėrė ir durnių čestavaja. E gaspadinė, sedi par pečių išbalus, bijadama,kad nepasakytu, kas yra papečij'. Durnius pabrazdinįs skurelį, subara: — ,„Cit! kas tau darba, kūr kas yra!...." Gaspadarius užpuola klaust, kų jinai saka, bet durnius lyg nenaram atsakė: — „Tet! Supaturasi,

kų ana laja!.... Saka, kad buk tai šitie namai esų užkerėti ir papečij' givenųs vaidalas (velnias)." Gaspadarius prėja un papečį ir klause pridejįs ausį. Esunčiam tinai labai siaura buva ir susteneja, kų išgirdįs gaspadarius sušūka: ,,Yra! yra! Tava teisybė!...." Gaspadinė pradeja bartės sakydama: — ,„Tikrai jum abiem su svečiu galva apsisukė. Un pečiaus katinas purpia, tai jum patavarava, kad papečij' vaidalas!“' Mat ana labai bijaja, kad neatrastu jas milimaja. Bet gaspadarius šauke: — ,Kų tu kalbit Tikrai papečij' murma vaidalas! "Tik kaip anas raikia išvaikytė" - klausė durniaus. Šis liepė gaut švysta undenia ir užvirint katilų karšta undenia. Gaspadarius tuoj' gava švysta undenia ir užvirina karšta. Durnius liepė pakviest parų vyrų su kančiukais ir pastatįs par durys, liepe, kad kai vaidalas begs, nutvert ir palupt jį, e pats atsistaja par papečį ir jem6 krapit pirma švystu — ne nekruta, paskui karštu undeniu — truputį sukruteja. „Matykit, - saka, — kaip ins'galejįs, nei švysta undenia nebija!" Prišakįs pajemė uzbanų verdunčia undenia, kaip pils papečin, tikt šmurkš iš papečia menamasai vaidalas ir šaka begt, bet pribegus un durys, sučiupį vyrai jemė šveist su kančeis. Gaspadarius iš baimės akys asidingė, e gaspadynė rekia un lupunčius vyrus: — „„Laiskit! aš bijau!" Kaip palaidė, tai tiek vaidalų ir temate. ,,„Dabar, - saka durnius, — anas čia nebesilunkis!" Gaspadarius jam padekavaja ir prašė, kad parduotu jam tų sava skurelį, katra visa žina. Durnius saka: — „Parduot' — parduosiu, bet nariu pajimt až jų 300 raudonųjų!" Gaspadarius labai turtingas buva, tuoj' durniui ažmakeja ir tas graituju išmavė. Pa išėjima, tuoj jemė klaust skurelį, tai šia, tai ta ir prikišda- "mas ausį, lauke atsakyma, bet skurelė tilėja. Supikįs jemė jų lupt ir tai nieka dara neišeja. Suprata kad jį apgava, nusispjavįs numetė skurelį, sakydamas: — ,,pasisiusiu ušmalus (pirštines)!

Durnius parėja nama', užlipe un pečiaus ir bavijas su raudanaisiais. Išmintingieji braliai pamatį, klausia, iš kur anas gava tiek pinįgų; šis ataake, kad teliaka skurelį pardavė. Braliai kalbeja terpu savį: — ,„Tai mat kaip esama brungių skurų! Jegu jau durnius ažu nusususia teliaka skurelį tiek pajemė, tai mes ažu sava

galvijų skuras daug daugiau gausma!...." Ir sus'tarį, išpjavė visus galvijus, skuras nubielija ir nuveže un turgaus. Kas tik paklausia, anis praša par pusį daugiau až durniaus, tai yra pa 600 raudanųjų, visi nus'- juokia iš jų sakydami: ,,Ar matėt išdukelius?!!" Taip visų dienų išstavejį, un vakara tureja parduot kiek kas duoda. Parvažiavį nama', jėmė un durniaus barties, kad juos teip baisiai prigava. Dabar anis nebeturi ne viena galvija; durnius atsake: — „„kas jum kaltas, kad jus nemakat deretės!" "Tu pasakįs, pilė žemėn nuo pečiaus raudonuosius liepdamas bralius sus'rinktė, katrie tuoj lyg vienam suglabė ir vel nuspirka galvijų ir vel givena pa senam. („Birute'').

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_II_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 4702740cde1fb375ffb8c224d2dbff13daa448089acfb8295b6afefb8bbb3ade
- First added: 2026-10-09T13:27:56.163Z
- Text version: 2026-10-09T13:30:23.854Z

Suggested citation: “Apie durnių ir teliaka skurelį”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 190; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-190/