# Apie Jonuką ir vagį

Source text title: Apie Jonuką ir vagį

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-79/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 79
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![Apie Jonuką ir vagį — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-79.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-79%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo vienas vaikinas vardu Jonukas. Jisai turėjo kumeliukę ir arė su ją lauką. Pabaigus, parėjo namon ir rado motiną sviestą mušant. Ji davė jam sviesto ant duonos rekės. Tad Jonukas išėjo ganyti savo kumeliukę po lauką. Vaikščiojo jisai po lauką paskui tos kumeliukės ir tą sviestą valgė. Apipuolė jį musės. Gindamasis nuo jų už vieno rankos pakilėjimo užmušė du šimtu musių. Jisai sau mislija ką če daryti? Reikia tošį nulupti nuo medžio ir užsirašyti, kad du šimtu dušių užmušiau. Užsirašęs jisai, paem6 tą tošį, užsinėrė ant šniuriuko ir užsikabino ant kaktos. Užsikabinęs tą tošį atsigulė lankoje ir užmigo. Jam bemiegant, ateina žmogus pas jo; tas žmogus buvo vagis. Pažiurėjęs jis ant Jonuko pamat6 tošį užrašytą, kad ,,už vieną sykį pakilėjimo rankos nužudžiau 2 šimtu dušių." Pamatęs, kad jis tiek dušių nužudė, parsigando ir nevogė kumeliukės, bet nuėjo sau. Žmogui atsitraukus nuo Jonuko, tas, atsibudęs pasikinkė kumeliukę ir nuvažiavo namon.

Vagis nuėjęs toliaus vogti pamat6 ožkos vaikščiojančios po lanką, tokios kudos, kad net baisu! Neėmė ir tų, bet nuėjo toliaus. Mato vėl, avįs vaikščioja po dirvą, tokios rebios, tokios rebios, kad jis nusistebėjo,

kad po tokią dirvą vaikščiojo ir tokios rebios buvo! Ir tų nevogė, tik jisai atsistojęs šneka sau vienas: ,,po tokią gražią lanką vaikščiojo tokios tos ožkos kudos; kas če gali buti, kad avįs vaikščioja po molinę ir akmeninę ir tokios rebios. I nėko nepavogė tą dieną. (Žš Pernuvaro8 apygardos: „nuo vienos 8enos bobos, kurios pavardės nebeatmenu." J. Juškytė.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_II_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 9b2d0b705ec05e6b208f271b239b03fef45d33d97264800d8b6a1ad979975f95
- First added: 2026-10-09T13:27:56.163Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Apie Jonuką ir vagį”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 79; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-79/