# Apie vieną burtininkę

Source text title: Apie vieną burtininkę

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-81/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 81
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Apie vieną burtininkę — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-81.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-81%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Vienoje kaimoje gyveno bėdna bobelė; neturėjo ji iš ko misti, elgėtauti nenorėjo, tad ji prasimanė burti. Nuvedė vieną kartą šita bobelė kaimyno ožką ir įkišo į anglių duobę. Pasigedo kaimynas ožkos, pradėjo ješ- " koti, bet negalėjo nekur rasti. Pasisuko bobelė jam po akių: „„Ar nematei mano ožkosį" užklause jis jos. — „Nemačiau, atsakė bobele — bet jeigu nori tai aš išbur

siu." — ,„Burk" — sako jai kaimynas. Boba įėjo į savo trobelę, po valandėlės išėjusi sako: ,/Tavo ožka yra anoje anglių duobėje." Ukininkas nuėjo ir, atradęs

ožką dūkavojo bobai už būrimą. — Antrą kartą nuvedė boba kito kaimyno jaučius į mišką ir pririšo, paskui pasislėpusi už medžio palaukė valandėlę. Ziuri, eina pažįstamas žydas iš artimiausiojo miestelio; pasidairė jis ar neks nemato, atrišo jaučius ir nusivedė. Boba-gi sugrįžo į namus. Netrukus atbėga pas jos kaimynas. tas, kurio jaučei dingo. ,,Burk, susimildama, tamsta, kur mano jaučei galėjo pražuti?" — „Gerai — sako boba = bet ką man už tat duosi: Duok rugių purą, tai bursiu." — „,„Duosiu, jau duosiu, tik greičiaus sakyk, kur jie yra?' - prašė jos ukininkas. Boba įėjo į prieangį, po valandai sugrįžusi, sako: ,,Begk greitai į miestelį,

ten pas Joselį juos rasi, tik skubink, kad nepapjautu!" Ukininkas, atsisėdęs ant arklio, raitas nujojo į miestelį, atrado pas Joselio besitaisančius pjauti jo jaučius, at6- mė juos nuo žydo ir linksmas grįžo namon. Trečią sykį nuvedė boba trečio kaimyno arklį į mišką ir pririšo prie ąžuolo. Atbėgo trečias ukininkas prie jos tekinas ir meldžia boba, kad burtu. ,,Bursių —- sako boba - jei man duosi kiaulienos mesos šmotą, užkultą ir kvietinių miltų." Kaip ukininkas jai viską pristatė — boba jain sako: ,,Eik į tą miško dalį, ten prie storiausiojo ąžuolo pririštą rasi savo arklį." — ,,Ar negalččiau aš ten pridaboti ir vagį sugauti?" klause dar jos ukiniukas. ,,Nelauksi -.aako boba —- vagis tik iš baimės jį ten paliko, “ jau tur' but" jis toli ir nepagrįžs." — Toli aplinkui nuejo garsas apie bobą, gerai buriančią. Vieną kartą pas labai turtingo pono pavogė lekajus su vežėju skrinutę su auksu. Ponas nekur negalėjo jos atrasti. Kas jam pasakė apie bobą, gerai buriančią. Siunčia jis tad' tą patį lekaju su vežėjų, idant ją atvežtu. Boba nenorėjo

nekaip važiuoti, bet juodu par nevalią įsodino ją į puikiąją karietą ir veža. Iš baimės boba tik galvą kasinėja ir sako į savę: ,,kad bus, tai bus, kad bus, tai bus...." Lekajui ir vežėjui pasirodė, kad ji viską žinanti. Parsigandusiu puolė juodu prie bobos, pradėjo bučiuoti jai kojas, rankas ir melsti, idant juodu gelbėčtu iš nelaimės. Boba tuojaus susiprato ir sako: ,„gerai, bet ką man už tat duosita?" — Derėjosi, derėjosi, ant galo sutiko ant trijų šimtų rublių. ,,Jei atnešita man tuos pinigus šią vakarą ir parodysita vietą, kur tą skrinutę paslėpėta, nes man daug darbo ir vargo, kol išbursiu — tai judu išgelbėsiu." — ,„Gerai, gerai —sako juodu - važiuosime pro šalį tos sodželkos, kur mudu tą skrinutę įleidova." Pasiputusi boba jau drąsei eina prie pono ir tiesei sako: „jei man to aukso trečios dalies neatiduosi — nebursiu!" Pasiderėjo dar valandėlę ponas su tą bobą, ant galo ką darys, sutiko. ,,Pirma aš turiu išsimiegoti - sako boba — nes esu pailsusi, o ryto' dalysivos atrastais turtais." Ponas liepė tarnams pritaisyti atskiramę kambarije lovą bobai ir paliepė visiems tylei vaikščioti, kad nepabustu ji iš miego. Boba dar pirm miego pareikalavo nuo lekajaus trijų šimtų rublių — bijojo, kad paskui juodu jai neatiduotu. Gerai išsimiegojusi rytą metą paprašė pono, idant lieptu lekajui eiti su ją į sodželką, nes ten aukso skrinia 6santi paskandinta. Ponas, liepęs lekajui, pats sykiu ėjo. Lekajus-gi, pats paskandinęs tą skrinią, geriausei žinojo vietą, kur ji buvo ir nuo sykio išemė jąją iš vandens. Ponas, biskį dasiprotėjęs, klausia bobos: ,,ar ne lekajaus če darbas?" — ,,Ne, ne — sako boba - jau vagis toli už kalnų ir miškų ir jis če daugiaus nebesugrįš, nes dažinojo manę če esant.?'? — Dar ponas neįtikėjo ir, norėdamas išbandyti bobą, pasidalinęs su ją turtais, esančeis skrinutėje, liepė pas savęs sukviesti ant pietų visus esančius kaiminystėje ponus ir kunįgus. Tarnams-gi liep8 visiems svečiams pritaisyti po jerubę, buriančei bobai — varną. Tarnai teip ir padarė. Susedo visi už stalo ir boba kart. Susig6do nabag6 tarp tokių šviesių ponų ir kunįgų ir tarė sau pusbalsei: ,,varna, tu varna, ar verta tu esi sūdėti tarp tokių ponų ir kunigų!" — Ponui pasirodė, kad ji pažinusi, pats atėmė nuo jos varną ir liepė paduoti, kaip ir kitiems svečems, jerubę. — Bobai dar vien3

„

naktį pernakvojus, ponas liepė arklius pakinkyti ir išvežti tąją bobą į jos nameliųs. Palydėdamas jąją iki vežimui pamatė iš tolo ką važiuojant. ,,Pasakyk-gi ant galo kas ten važiuoja?' —- klausia jos ponas. Boba jau supykusi sušuko: ,,šuduk's važiuoja, šudą veža." Nusiuntė ponas tarną pažiureti — iš tiesų to žmogaus buvo pavardė Šuduk's ir jisai miežinį vežs. Netikčtai laimėjo boba, bet, augrįžusi namon ir turėdama gana turtų, pabugo, kad vėl jai kas burti nelieptu. Pačmė tad, uždegė savo grinčiutę iš vidaus ir kaip užsiėmė ugnimi visa, pradėjo boba aplink ją lakstyti verkdama ir šaukdama: ,,padarynėlės mano sudegė, padarynėlės sudegė, jau daugiaus burti nebegalėsiu!" — Už gautus nuo pono piningus pasistatė sau naujus namelius ir gyveno ramei. (Nuo Martyno Alijaucko iš Gegužių užrašė J. Juškytė).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_II_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 4a91216149b3cdf24822b11508907451cd7caab08960b0adda51761103ffb4a6
- First added: 2026-10-09T13:27:56.163Z
- Text version: 2026-10-21T06:12:21.002Z

Suggested citation: “Apie vieną burtininkę”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 81; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-81/