# Apie nykštuką

Source text title: Apie nykštuką

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-85/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 85
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai

> Literal transcription checked against printed scans. Historical spelling/dialect retained; quotation marks normalized. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:wonder-tale.

![Apie nykštuką — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1904-85.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1904-85%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Senei, labai senei, kažikur pamiškije buvo triobiukė; toje triobiukėje gyveno vyr’s su moterę ir anie neturėjo vaikų: bet jie labai norėjo turėti vaikų. Teip anie ir patįs meldės ir visokias aukas darė — kaip neturi, teip neturi, nėks nėkur nepagelba! Kaži’ kas jiems pasakė, kad reikė į grustuvę*) bezėti, teip ir turėsite vaikų. Teip tie žmonės ir darė, bezėjo, bezėjo ilgą laiką, bet jiems Dievas davė vaiką, tik tokią mažiuką, kaip nykšties galas, ir jis neaugo didesnis, toks visuomet buvo. Nevisai ilgą laiką praleidus padėjo tėvui triusėti, nors jis mažiukas, bet jis teip trusėjo, kaip ir didelis. Teip vieną kartą jo tėvas arė laukę, o jo tas sunus atnešė pusryčius. Tėvas atsisėdo valgyti, o jis paėmė arti, įsilindo jaučiui į ausę, jaučius varo, o žobris pats laikosis. Teip jis arė pakelije, ir ant to laiko, keliu atvažiuoja kažin-koks ponas: žiuri, kad žmogus valgo, o jaučei aria. Teip prievažiuoja artyn klausia žmogaus, kas ten aria, kad žmogaus nematyti, o jaučei aria? Teip tas žmogus sako: „tai mano sunus.“ Tas ponas prašo, kad jam parodytų, kas tas do sunus. Teip žmogus pašaukė vardu „Jonai, eik šen!“ Tas ir atėjo. Kaip jis atėjo ir jaučei sustojo, nei žobris nesilaiko. Ponas žiuri, kad toksai mažas: „kaip tu ten gali triusėti?“ Bet tam ponui, tas vaikas patiko; teip jis tam žmogui ir sako: „parduoki tu man tą savo vaiką.“ Tas žmogus nenorėjo parduoti; teip tas vaikas ir sako tam ponui: „nu, pons apipylki manę piningais, tai aš busiu prie pono.“ Teip tas ponas pamislijo, kad če nedaug reikia jį apipylti, paėmė ponas vieną sauję pylė, tas vaikas iššoko ant viršaus, antrą kaip pylė ir užpylė. Paskui tą vaiką ištraukė iš piningų ir nusivežė tą vaiką. Teip važiuojant tas vaikas pradėjo šaukti: „šikti noriu.“ Sustojo tas ponas, leido jam eiti šikti. Išlipo tas vaikas, paėjo į šalikelį, ir nemato to vaiko, nei ponas, nei vežėjas. Teip ponas išlip’ iš vežimo, eina jieškoti: jiško, neranda. Teip jis ir atsiliepė: „šiku, pon’, po lapu.“ Rado, įsidėjo į vežimą ir vėl vežasis. Įvažiuoja į kokį miestelį, tas vaikas, kaip nepradės vėl rėkti kiek galvoje spekos turėdamas, kad „šikti noriu!“ Teip tas ponas vežėjui paliepė sukirsti arklems, kad greitai parvažiuoti par miestelį, nes tam ponui sarmata, kad jis važiuoja šaukdamas „šikti noriu.“ Išvažiavo iš miestelio; teip tas ponas sako tam vaikui: „ko tu rėkauji nėko nežiurėdams prieš žmonės? man darai tokią sarmatą: tavęs nėks nemato, tai pamislys, kad aš teip rėkiu — šik čepat’ vežimę.“ Tas vaikas užsimanė lipti iš vežimo, nes jis negalęs smardyti vežimę. Išlipo iš vežimo, paėjo toliaus ir vėl jo nemato nei ponas, nei vežėjas. Teip ponas vėl jieško, jieško ponas ir vežėjas — nėkur negali rasti. Teip jį ponas šaukia, tas atsiliepė, „šiku, pon’, po lapu.“ Jiškojo, jiškojo, maišė po lapus — nėkur nerado. Teip tas ponas atsigailėjo ir tų piningų, kurius užmokėjo, sako: „tur buti velniuką aš nupirkau“ — paliko ir nuvažiavo.

Teip tas vaikas, kaip jį paliko, išlindo iš lapų ir eina keliu, eidamas sutiko du vyru, klausia jis tų vyrų: „kur jųs einate?“ Teip tie vyrai sako: „vogti einame.“ Teip tas vaikas sako: „nu, ir aš eisiu draugė su jumis vogti, aš toks mažiukas įlįsiu par kokią skylę, štabas atidarinėsiu.“ Teip ir eina visi trįs. Nuėjo į vieną dvarą. Teip tie vyrai sako: „reikia iš če jaučius vogti.“ Teip tas vaikas sako: „nu, eiva aš durįs atidarinėsiu ir išvesiu, o jųs tik priimkitė.“ Teip nuejo prie kučių; tas vaikas įlindo par kokį plyšę, atmėtė štabas, atidarinėjo durįs; nuėjo įsilindo į jaučio ausį, kaip nepradės rėkti kiek galvoje balso turėdamas: „kokį jautį vesti?“ Teip tie vyrai sako: „tu nerėkauk’, pajus žmonės, mus suims.“ Tas nėko neklauso, tik rėkia ir rėkia: „kokį jautį vesti?“ Tie vyrai mato, kad nėko su juomi nebus, viską palikę ir išbėgo, o tam vaikui berėkaujant pajuto dvariškiai, atbėgo prie kučių išjieškojo visus pašalius, nėkur nėko nerado: uždarinėjo vėl durįs ir ramei sugulė. Teip tas vaikas numanydamas, kad jau žmonės sumigo, vėl atidarinėjo durįs, pasiėmė porą jaučių, nusivedė prie tų vyrų į mišką ir sako: „ko jųs pabėgote, kad aš klausiau kokį jautį vesti; dabar man vienam reikėjo vesti — pjaukite dabar.“ Teip tie vyrai papjovė tus jaučius, skūras nulupo, mėsą susikavojo į vietę; dabar dar turi žarnas (grobus) susikavoti. Teip tas vaikas užsimanė nešti pilvą į vandenį išplauti. Tie vyrai nenori duot’, sako: „jug tu dar pakelsi rėksmą, kad teip užsimanei nešti.“ Bet jie nunešė tą pilvą į balą plauti. Teip tas vaikas, kaip nepradės rėkti: „nei aš vienas vogiau tus jaučius, dar du yra prie ugnies.“ Kad teip jis rėkia, net visas miškas skamba, tie vyrai matydami, kad su tuo vaiku nebus doros, paliko viską ir nubėgo.

Teip tas vaikas nuejo prie savo tėvo, pasikinkė arklį į ratukus, abudu su tėvu atvažiavo, susikrovė visą mėsą ir važiuoja namo. Tėvas įsisėdo į vežimą, sako ir vaikui sėsties, bet tas vaikas buvo toksai priešingas, kaip jam kas sakė, tai jis nėkados neklausė; jis į vežimą nesėdos. Buvo kažikoks mėsgalys, išdrykęs iš vežimo, teip jis į tą mėsgalį įsikabino ir velkasis. Kur buvęs-nebuvęs vilkas užuodė mėsą, pribėgo prie vežimo, norėjo ištraukti, nutvėrė už to mėsgalio nutraukė ir prarijo su tuo vaiku. Teip tas žmogus jau ir nesigailėjo to savo vaiko. Paniukė tą vilką, kad jam daugiaus mėsos netraukytų, pamislijo sau, kaip nėkai teip nėkai, toks priešingas, kažįn-kas ten do vaikas buvo. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilvę. Kaip tik vilkas šiko, teip tas vaikas ir užsilaikė vilko subinėje ir kaip vilkas nori ką nors pagauti sau suėsti, teip tas vaikas ir rėkia, ir teip viską pabaido nuo vilko. Kad tas vilkas teip pasilpnėjo neėdęs, led jis gali paeiti! Tai tas vilkas ir į medę trina pasturgalį ir teip visaip krapštinėja, ar neiškris ta priklybė — nėkaip neiškrato! Teip tas vilkas geruoju prašo, kad jis lįstų jam lauko iš subinės. Teip tas vaikas ir sako vilkui: „neški į mano tėvo kiemą, tai aš lįsiu lauko.“ Vargšas vilkas, matydamas, kad ar šeip ar teip galas, reikės jau badu dvesti, neša jį į kiemą. Nuėjo į kiemą. Kaip į kiemą nuėjo teip jis užsimanė, kad ir į pringę įneštų. Vilkas eina ir į pringę. Kaip įėjo į pringę, teip tas vaikas iškrito iš subinės, užsklendė durįs, pats pašoko ant viškų ir rėkia: „tėvai, tėvai! vilkas yra pringėje!“ Tie seniai išėjo ir užmušė tą vilką. Tuokart’ tie seniai turėjo vilko kailį, mėsos, piningų ir sau ramei gyveno. (Pernuvaros parak., Kaun. gub., užrašė Pranė Žymantaitė).

*) = pėsta.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_II_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 8097f38e440521e68317f7e26cd36ba656be6a4f08d44a646a53b1f4da1e3b65
- First added: 2026-10-09T13:27:56.163Z
- Text version: 2026-10-21T10:02:42.624Z

Suggested citation: “Apie nykštuką”, Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, no. 85; Scan-verified transcription on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1904-85/

Transcription checked against printed pages (historical spelling preserved; quotation marks normalized):
- https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/page/n138.jpg
- https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/page/n139.jpg
- https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/page/n140.jpg
- https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-ii/page/n141.jpg