# Laumės verpėjos

Source text title: Laumės verpėjos

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-133/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1905
Story number: 133
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Laumės, laumės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unverified-source-note.

![Laumės verpėjos — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1905-133.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1905-133%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Kitą syk buvo toks ukinįkas jis turėjo sunų; tą sunų apženijo, pajėmė marčią. Ale sykį tas sunus išvažiau' in kelionę, o toj marti liko namie. Buvo subatos diena; vakare, kokia ten buvo jų merga, išėjo vakaraut, nes tai buvo toks paprotis, subatvakariais budavo aina mergos pas vieną kitos vakaraut; O toj marti liko namie. Ale kaip tik gerai suteme, ateina pas tą marčią dvi moteriškos su vindais ir sako: ,,ar bus darbo?" "Toj marti mįslydama, kad tai teip kokios moterys, sako: „kur gi nebus darbo?" o tai, mat, buvę laumės. Sako tosateivės: ,,na, tai atnešk darbo." 'Toj' marti tuo nuvėjus atneš6 linų, po gryštę; tos tuo suverpė, sako: „atnešk daugiau." Toj' marti atnešė jau visus linus, kiek turėjo, tuo jos suverpė, sako: „duok daugiau darbo." Toj marti atnešė: atnešė pašukas, tos ateivės ir tais tuo suverpė. Jau toj marti nusigando, sako: ,,moters, jau gana verpus, aikit namo'," — „Mes neisim iki viską tavo suverpsim." Toj marti atnešė jom pakulas, padavė, 0 pati nubėgo pas kaimynką ir pasakū, kas do viešnios pas ją atėjo. Toj kaimynka ukinįk6 sako: ,,pareisi namon, užžibįk grabnyčią, o tu jom paduok kokių nuvbrukų po kuodą ir sakyk: „ale ką aš girdėjau," o tos laumės klausis: ,,o ką?" sakyk: ,,pietų šalij girdėt plakimas ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba." Ji parėjus numetė po pundą nuobrukų, užžibino grabuyčią; tos laumės sako: ,„užgesįk tą žvakią, mum no šito žiburio gana matyt." Ale toj marti sako: „ką aš gird6- jau....?? — ,„O ką?" — „Pietų šalij' girdėt plakimas ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba." Tos laumės kaip šoks iš stubos laukan, sako: ,,tai jau mus' vaikus kas plaka — bėgkim pagaut." Jos išbėgo laukan, o ji užstum6 duris. Anos laumės palakstė, palakst6 — niekur nieko negirdėt. "Tos — vėl in stubą; ateina prie durių — jau užstumta durys. ,,„Na tai tavo laimė, o mus nelaimė, kad tu tokia išmintinga tai tau gerai, o mes butumem tau ir plaukus suverpę. (Mog J. Kamaraucko, Ožkabal.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_IV_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 53faa1176436d0a2ec0595b0300bff294cd181cd91a81c841747cafc4b2261a4
- First added: 2026-10-08T15:51:24.691Z
- Text version: 2026-10-08T17:36:53.824Z

Suggested citation: “Laumės verpėjos”, Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, no. 133; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-133/