# Apė vieną garsų burtinįką

Source text title: Apė vieną garsų burtinįką

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-170/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1905
Story number: 170
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: ocr-noise.

![Apė vieną garsų burtinįką — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1905-170.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1905-170%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo toks vargingas žmogus su pačia, turėjo kelis vaikučius, o teip pavargęs buvo, kad jis neturi kuom maitįtis. Sako pačiai: ,„aisu vogtie, kitaip aš neišsimaitinu!" — ,,Kaip aisi vogt, pagaus da kas, užmuš; aik pasiklaust pas kleboną, ar tau pavelyst" Jis tuo nuvėjo pas kleboną ir klausės' jo apė tokį darbą, bet klebonas jam sako: ,„kaip galedams teip maitįkis, o tik neik vogt." Sugryžo namon — jau jam visai galas: nėr kas valgyt. Jis, nieko pačiai nesakęs, nuvėjo savo kaimyno pavogė jaučių porą, nuvedė in girią, pririšo prie medžio ir par6' namon. An rytojaus tas kaimynas, neradęs jaučių, ateina pas jį ir sako: ,,kaimynėli, turu

6dą." — ,„N'o kas?' — ,,Jaučiai prapuolė." — „Aš, kad buče turtingesnis, tai aš tau už dyką jaučius išburče, o dabar matai pats, kad aš neturu ką pavalgyt: duo.

si man dešimtį rublių, tai aš tau išbursu." — ,,K4 man tą 10 rublių, kad tik jaučiai atsirastu." — „Padėk ant stalo 10 rub., tai aš tau išbursu." "Tas gaspadorius padėjo pinįgus, o tas sako: ,,nuveik in girią, rasi prie medžio pririštus." "Tas nuvėjo, rado teip, kaip anas sak6. Pakol turėjo tą dešimts rublių, tai da maitinosi, o kaip pabaigė, tai nuvėjo pas kitą kaimyną, pavogė porą arklių, nuvedė in girią, pririšo prie medžio. Ale jau šits gaspadorius ateina tiesiok pas tą žmogų, sako: „radai tu ano jaučius — ar ne rasi ir mano arklius?? — ,„Ano jaučiai pigesni; jis man davė 10 rub., o tavo arkliai brangesni, tai tu duosi 20 rub., tai aš ir tau išbursu." — ,,K4 man 20 rub., kad tik arkliai atsirastu!'? Pad6- jo ant stalo pinįgus; o jis jam sako: ,„nuveik in girią,

tenai rasi prie medžio pririštus." Nuvėjąs rado teip,

kaip buvo sakęs. Noto syk jau jis ir liko bartinįku.

Pas karalių prapuolė karaliaus žiedas; dabar tas karalius parašė in visus gubernatorius, kad dažinotu, kur yra toks burtinįkas, kad galetu pasakyt, kas tą žiedą pavogė: ,,o kaip dažinosu, sako, kas pavogė, tai tą smerčiu korosu." Gubernatoriai parašė in pavietus, iš pavietų — pas vaitus, vaitai in kaimus davė žinią ir teip,

kad dačjo iki tam žmogui, kad jau jis tur aitie pas karalių. Kada atėjo pas karalių, karalius klausė: ,,n'o ką, ar tu galėsi atrastie tą žiedą?" — ,„Galesu, ale man duosit tris dienas laiko ir stubą atskyrium." — ,„Gerai, duosu tau tą viską, ką tik tu norėsi ir kaip atrasi, duosu tau tiek radybų, ką tu norėsi ir tavę nuvežšu iš kur tu asi" — o to karaliaus buvo keturi lekojai, viens iš tų pavogė, o visi žinojo apė tai. Liepė karalius neštie in jo stubą jam valgyt ir vis kas syk' prie valgio po mierelę degtinės. Atnešė viens lekojus jam valgyt ir degtinės; išgėrė stiklelį: ,,na, sako, jau vieną turu,'' o jis neturčdams ką veiktie, siuvinėja ten visokias popieras, kur tik rasdams, in kruvą ir jau susiuvo didelę knįgą, o tas lekojus atėjęs pas šituos sako: ,,jau če su mumis,

turbut, bus bloga: aš kaip tik atėjau, jis tuo sako: „jau vieną turu; kitą syk, sako, aik tu — žiūrėsim, ką jis tau sakys.'' Anas kaip tik nuvėjo, sako išgėręs degtines stiklųką: „jau ir kitą turų," o tas burtinįkas tik skaitė degtinės stiklukus. Tas lekojus atėjo pas šituos;

klausia jo: ,,ką tau sakė?" Sako: „savo tuos leistrus varto atsisūdęs — kaip aš tik inėjau, sako: ,,jau ir kitą turu." Sako: „kitą syk aik tu trečias žiūrėsi, ką tau sakys." "Tas kaip tik inėjo, jis sako: „jau ir trečią turu." Sugryžo; klausia: ,,„n'o ką sakė?" Sako: „jau ir trečią turu." — „Na, tai jau su mumis bus ledaka, jau jo reik mum prašytis, rasi jis kaip kitaip galės apverstie, nes kaip pasakys karaliui, kad mes pavogėm, tai viaiem galvas nukapos. ŠSusirinko visi pas jį ir sako: „„rasi jus gal6sit kitaip kaip apverstie, kad ne mes pavogem?" — „Aš tuo galiu apverstie, ale tik turėsit visi duotie po 100 rublių." Tie jau su noru duoda jam po 100 rublių, bile tik jis jau nesakys. O jis sako: „ana vaikščioja po dvarą tas didysis kurkinas: tą žiedą suminkykit su tešla ir inkiškit kurkinui in gerklę." Anie tuo ir padarė teip, kaip j6m pasakė. Atėjo karalius, klausia: „n'o ką, jau atradai?" — ,,Jau; mano leistrai rodo, kad tas didysis kurkinas turi sulesęsi" "Tas karalius tuo liepė pagaut jį, papjaut ir rado gužij. ,, Na, sako, ką tu už tai nori?" — „Ką aš če norėsuė man pripylsit šitą krepšį pinigų." "Tas karalius jam pripylė krepšį pinįgų ir jį nuvežė in jo stubelę. Dabar jau jis stojo bagočium: pinįgų užtektinai turi. Aina jis vėl pas tą kleboną pasisakyt, kaip jam atsitiko. Papasakojo Klebonui no pat pradžių, Klebonas jam sako: ,,„dabar tau tuos pinįgus Dievas davė, kaipo neturtingam; ale dabar žinai ką tu turi padarytie? tu imk ir užkurk savo stubelę, o kaip sudegs, tai kad ir kur kitą syk tavę šauktu teip burt, tai tu sakyk: ,,kap mano stubels degė, tai mano tie leistrai sudegė, iš kurių aš galėjau tą viską žinotie, o dabar aš nieko negaliu, nes kaip tavę kur pašauks, o nieko negalėsi, tai tau galvą nukirs." Paklau- 86 šnektos kunįgo: tą savo stubelę uždegė, o pats sau už tuos pinįgus pirko gražius namus ir sau gražei gyveno. Kitas karalius išsišnekėjo su tuom karalium, ką tą žiedą atrado, sako: „man daug pinįgų pavogė." Sako: ,,man žiedą ana toks ir toks burtinįkas atrado, tai tu jį parsigabenk, tai jis ir tau išburs." "Tas karalius atsiuntė pas jį, kad jis atvažuotu atrastie jo pinįgus, o jis sako: „„kaip mano stubel6 degė, tai ir tie mano leistrai sudeg6, aš dabar jau nieko negaliu." (Nog Jur. Dabrickio t Ožkab.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: f74c1eb604f898149d04ff13bc147357f5a8609484d6ce8c4ec5bc9747ff4596
- First added: 2026-10-12T15:51:36.112Z
- Text version: 2026-10-12T16:01:12.733Z

Suggested citation: “Apė vieną garsų burtinįką”, Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, no. 170; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-170/