# Apė Joną ir Onutę ir Žmogžudžius

Source text title: Apė Joną ir Onutę ir Žmogžudžius

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-215/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1905
Story number: 215
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai, raganos

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unverified-source-note.

![Apė Joną ir Onutę ir Žmogžudžius — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1905-215.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1905-215%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo toks gaspadorius, jis turėjo sunų ir dukterį; sunus buvo Jonas, o duktė Onutė. Ale sykį tas tevas sako: „Jonuk, gįk avis gadyt;" — išginė, gano aveles. Ateina žmogus, atsineša dirželį tokį, sako: ,,pirk, Jonuk, šitą dirželį." — ,,N'o kg su juom gali veiktie?" Sako: „kad su šituom dirželiu apsijuosi, tai labai drutas." — „N'o ką tu norit" Sako: „duok tu man vieną avį, tai aš tau atiduosu." Davė avį, gavo dirželį. Ateina kitas žmogus, atsineša tokį karduką; kad tuom karduku mostert, tai viską nukerta; sako: ,,pirk jį." — ,,„Kiek tu nori?" — „Ir aš noru avį." Davė ir tam avį. Ateina kits, atsineša tokią muškietą, kad visai nemieravus gali nušaut; sako: „pirk, Jonuk." — „N'o ką tu nori?" — „„Duosi ir man avį." Davėir tamavį. Vakare parginė namon; lekia per kiemą varnos, jis tą muškietaitę kyšterėjo ir nušovė. Tėvas pamatė: ,,„ana, sako, jau Jonuks tur muškietą." Išėjo tėvas ant kiemo, skaito- -skaito — jau trijų avių n6ra; Sako: „nevidone, jau praganei avis! aik tu, kur tavę akys neša!" Bako tas Jonuks in tą Onutę: ,,aš turu išeit, n'o ką tu če viena pradėsi — geriau, aime abudu." Paklausė Onuts ir iš 6jo abudu. Ejo, 6jo jėdu, prišjo girioj stubelę, inėjo in tą stubelę — stovi an stalo dvylika keptų žąsų, dvylika bandelių pyrago ir dvylika bonkų arielkos; įėdu už sistum6 duris ir nakvoja sau. Naktij parėjo dvylika žmogžudžių, negali ineite — durys užstumtos; sako tie žmogžudžiai: ,,atidarykit duris gerumu — kaip inaisim, tai užmušim, ką rasim." „Ale tas Jonuks juos neleidžia. Tie žmogžudžiai 6m6 kastie skylę po lovom in duobę; Jonuks išgirdo, kad jau kasasi, tais lovas nutrauks, atsistojo pas tą duobę, kaip tik viens lenda, jis jam galvą nukerta, o kiti klausia: „ar jau inlindai?" o Jonuks sako: „jau.“ "Teip tie visi po vieną lindo, o jis vienuolikai galvas nukirto, o dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuol6 in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirod6 teip, kaip negyvas ir guli sau. An

ryt tas Jonuks išėjo in girią pašaudyt žvėrių, paukščių maistui, o tas be ausies išlindo iš duobės, atėjęs pas tą Onutę, jai teip sako: ,,su broliu tu vis nebusi; kad ga- Ištume mes tavo brolį nužudyt, tai mudu ženytumės," o toj Onutė sako: ,,„ale kaip 1 nužudyt?" Tas beausis sako: ,„tegul jis aina parnešt levės pieno tai, jį žvėrys sudraskys; tu neva apsirgk, tai sakyk: kad tu man parneši to pieno, tai aš busu sveika." Dabar, parėjo Jo nuks, jau jo sesuo serga; sako: ,,kad tu man parneštum levės pieno, tai aš pasveikče." Tas Jonuks nubėgo in girią, patiko levę bėgant, jis ją pamierau' šaut, toj levė prašnekėjo, sako: .,,manę nešauk, aš tau duosu pieno ir vaiką." — ,„Gerai." Davė pieno ir levuks parbėgo paskui jį; padavė tą pieną, ji išliejo ir sako: ,„nieko nemačijo; kad tu nuveitum, o parneštum meškos pieno, tai man butu geriau." Jis nubėgo in girią, pamierau' šaut mešką, toj meška sako: „„nešauk tu manęs, aš tau duosu pieno ir vaiką." Pamelžė pieno, parnešė, ir tas meškutis parbėgo. Toliau tas žmogžudis ją mokino, o ji vis siuntė, o jis visokių žvėrių parnešė pieno ir vis gau? po vaiką: jau jis turi pulką žvėrių. Toj jo sesuo vis nesikelia, kaip jis pareina, o kaip išeina, tai ji žaidžia su tuom beausiu. Ten buvo netoli užkeiktas dvaras, ten buvo toki trys milžinai, o tam sode buvo labai kvepiančių obuolių; sako: „aik tu, Jonuk, parnešk obuolį, tai aš pasitaisysu.'' Aina jis in tą dvarą; pakel6je rado smaugiantūs skruzdėlę, varną, šunį, katę ir žiurkę — nepasidalina sterviena. Jis jėm padalino, ir anie sako: „tu mums gero padarei, mes tau busim kada pagelbon." Rado jis tą dvarą, inėjo in pakajų, rado „vieną paną e6dint; sako toj pana: ,„ko tu če, žmogeli, atėjai? pareis — če yra trys milžinai — tai tavę užmuš." Sako: „aš jų nebijau; aš atėjau obuolių in jus 80d3.?' — ,„Gali pasiskint, ale tik nevalgyk, nes užmigsi ir mie- "gosi tris dienas." Jis nuvėjo in tą sodą, pasiskynė obuolių; ale kad teip labai kvepia, jis neiškentęs vieną suvalgė: kaip tik suvalgė, teip ir užmigo. Jis miega, o tie jo žvėrys stovi ap6 jį. Pareina tas viens milžinas, sako tai panai: ,,kas če smirda žmogiena?' — ,,Kas če smirdės? gal turi kokią šlaunį už žando?" "Tas nuvė' in sodą, norėjo jį sudraskyt, ale tie žvėrys kaip griebė tą

milžiną — sudraskė ir suvede. Nepoilgam parėjo antras milžinas ir tas teip atėjo in sodą ir tą žvėrys suedė; parėjo trečias milžinas, ir tą teip žvėrys sudraskė. Tas Jonuks išmiegojo tris dienas, pabudo, toj pana davė jam pusę žiedo ir pusę skepetaitės; sako: „gali likt tu pas manę, tas dvaras iškilo, tai mudu galėsim apsiženyt." Sako: „da aš nešu obuolių seserei." Išėjo su obuoliais namon, parnešęs padavė tų obuolių, oji, vieną suvėdus, sako; ,,„jau dabar tik bus sveika." O tas žmogžudis išsiklausinėjo tos Onutės, kodėl jis toks drutas, sako: „jis tūr' tokį dirželį ir kardą:" žmogžudis sako: „tu jį imk maudyt, tai kaip jis jį pasidės, tai aš pagriebsu. " Dabar toj Onutė sako: ,,„aik šen, aš tavę išmaudysu po kelionei." — ,„Gerai, galėsi išmaudyt, nes manę visą beveik ir niežti" Toj padėjo geldą, sušildė vandens; jis nusirengė, pasidėjo dirželį ir tą kardą, sėdo in geldą praustis, o toj Onutė ant jo užsigulė ir sako: ,„beausi šen." "Tas beausis atbėgo, tuo su tuom dirželiu apsijuo- 86 ir sako tai Onutei: „lupk jam akį" — toj tuo išlupo vieną, o tas beausis — kitą ir pajėmęs jį nuvedė in girią ir pasodino po agle. Atlėkė tas pats varnas, in tą aglę nutups, klauso, kad — verkia; atlškęs pas jį klausia: „Ar tai tu če, Jonuk?" — „,„Aš." — ,, N'o kas tau akis iš lupo?' — ,,Man išlupo akis mano sesuo." Sako tas varnas: „ką če dabar daryt?" Bušaukė tuos savo sebrus ir tuo sako tam šuniui: ,,nešk tu jį pas tą šaltinį gydomą ir matomą." Tas šuo tuo jį nunešė; sako varna katei: „„tu mazgok jam akis, tavo švelni koja." "Toj kat6 patepė tuo vandeniu, o varnas klausia: „ar jau matai?" — „Jau matau kaip per miglas." Pamazgojo da sykį; klausia varnas: ,,n'o ką, ar jau matait" — ,,Jau dabar geriau matau, kaip mačiau." Padėkovojo tam varnui, ką jam tiek daug patarnavo, o pats pasivertė in skruzdėlę ir atbėgęs, inlindo per skylutę in tą stubelę, paskui palindo po pečium, pasivertė in žiurkę, išbūgęs iš po pečiaus bėgioja, o tas beausis sako: „tai kad dabar katė, tai žiurkę papiautu." '"Toj Onutė paleido šliurę, nepataikė — palindo po pečium. Kaip tik išgirdo, kad reikia katės, teip jau tuo jis pasivertė in katę ir kniaukia už durių; išgirdo, kad kniaukia kat6, sako: „inleisk kataitę in stubą, rasi tą žiurkę pagaus." Inleido tą katę,

tai katei inpylė j6 lakt; anam ne lakimas rupi, jis — tuo ant suolo, 6m6 su tuom dirželiu žaistie. Sako: „ale žiurek, kaip tas katinas su tuom dirželiu žaidžia." Ale jis tuo pasivertė in žmogų, apsijuos6 dirželiu, užsikabino kardą ir tuo nukirto tai savo seserei galvą ir tam beausiui, 0 pats sugryžo in tą dvarą, vedė tą paną ir sau D“ jedu iki mirties. (No Pijušo Ivanaucko iš Ožkabalių).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_IV_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: f230415c5184721d5543fea3383db11105e079107c899ffeb8358e5aba6c6f4d
- First added: 2026-10-09T13:46:40.810Z
- Text version: 2026-10-09T14:09:10.783Z

Suggested citation: “Apė Joną ir Onutę ir Žmogžudžius”, Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, no. 215; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-215/