# Apė šeudų kulį

Source text title: Apė šeudų kulį

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-38/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1905
Story number: 38
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:wonder-tale.

![Apė šeudų kulį — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/basanavicius-1905-38.jpg?v=legends%2Fbasanavicius-1905-38%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo toks dvarponis, jis turėjo tris dukteris. Ale vieną sykį rengiasi važuot tas pons in miestą, o tos mergos vaikščioja apė tėvą ir sako vyriausia: ,,„aš jus, tūveli, ką prašyče." — ,,O kat“ ,,Kad jus man nupirktumet šilkų andaroką." — ,,„Nupirksu." O toj antroji sako: „aš noreče, kad jus man nupirktumet gražų skriblių." Sako: ,„„nupirksu.'' O trečia jauniausioji, prašo: „man, teveli, daugiau nieko, tik nupirkit gražių kvietkų." Sako: ,,gerai, ir taunupirksu." Nuvažeu' in miestą, nupirko vyriausiai andaroką, antrai — skriblių, o jauniausiai užmiršo tų kvietkų nupirkt. Važuoja jau jis namon, jam pakelėje buvo užkeiktas dvaras, o sode mato, kad labai gražios kvietkos žydi, sako: „aisu in šitą sodą, pasiskinsu kvietkų ir parvešu." Nuvėjo in tą sodą, ėmė skynti, ale kaip tik pradėjo skynt, teip štai atsirito šeudų kulys, sako: „jai nori susiskynt tų kvietkų savo dukterei, tai tu turi po trijų metų man ją pažadčt." Noretus tam ponui tų kvietkų — nčr kas jam daryt, pažadėjo ją tam šeudų kuliui. Sako: ,,po trijų metų tu man ją in šitą sodą atgabenk." Susiskynė kvietkų,parvažeu' namo", duoda vyriausiai andaroką, antrai — skriblių, o jauniausiai duodams tais kvietkas verkia. „Ko jus verkiat?" — „Ką aš neverksu, kad aš tavę pažadėjau ana tam užkeiktam dvare šeudų kuliui?'' — „Neverk, tai nieko." Perėjo tie trys metai; sako tėvas: „na, rengkis, vaikeli, jau važuosim.'' Toj duktė apsirengė, nuvažeu' in tą dvarą ir paliko ją tenai. Nežinau, ar ilgai ar trumpai ji ten perbuvus, atėjo ji sode pas prūudą — guli kulys šeudų, teip sudžiuvęs, kad net varpos užsirietę aukštyn. Toj pana sako: „reikia tą kulį suvilgyt." Pradėjo an to kulio liet vandeniu — žiuri, kad iš kulio lenda čebatai; ji toliau liet — išlindo kojos iki kelių; toliau — daugiau jų išlindo, o jau gražus ponaitis, kad negali atsižiuret! Dabar sako: ,„kaip mudu če busim tam dvare neženotit kad tu manę išgelbėjai, tai dabar mudu ženysimės." Tuo padavė užsakus, apeiženijo ir liko tam dvare gyvent. (NVog Onos Paliuliutės iš Ožkabalių.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-iv
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 0c68c7de1eede40baeee0fb87a4e4d817d220d69ceaec07c02bc804651ba5bf1
- First added: 2026-10-12T15:32:03.170Z
- Text version: 2026-10-21T08:54:21.830Z

Suggested citation: “Apė šeudų kulį”, Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, no. 38; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/basanavicius-1905-38/