# Apė žuviniko du vaikus

Source text title: Apė žuviniko du vaikus

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-105/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1903
Story number: 105
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Raganos, raganos

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unverified-source-note.

![Apė žuviniko du vaikus — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-105.jpg?v=legends%2Fia-29aebd760c47551e9d45fda6-105%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo sykį žuvinįkas, ir jis gaudė žuvis ir pagavo vieną žuviukę. Ir ta žuviukė prašosi jo, kad jis ję paleistu. Ale jis sako: ,„Aš tavę nepaleisiu.'' Ir ta žuviuk6 sako: ,,Tu manę nevalgyk, ir tu parnešk namo": du šmotu duok šuniui, kitus du šmotu duok kumelei, kitus du šmotu duok savo pačei." Ir jis tep padarė, davė šuniui dų šmotu, du kumelei, o du savo pačei. Ir ta kalė at

ved6 du šuniukus, abudu kaip vienas, o kumelė atvedė du kumeliukus, abudu kaip vienas, o pati atvedė du vaikus, abudu kaip vienas. Ir tie vaikai auga, ir tie du šunys ir tie du kumeliukai.

Vieną sykį jojo tie vaikai ant savo arklių ir nujojo į vieną girę, ir jiedu prijojo vieną pušį prie kelio, ir sako vienas kitam: ,,Piaukim abudu į tą medį, tai žinosim mudu, kaip kas yra." Ir kits sako: „Tai kaip bus vienas režis įpiautas ir bus kraujeis apsiliejęs, tai žinosim, kad jau to gyvo nėra." Ir jiedu jojo. Vienas nujojo per girę, o antras keliu.

Ir tas, katras per girę jojo, užjojo į vieną grinčiukę, rado šiaučių. Ir jis jo klausė, kodėl tep liudnas. Ir tas šiaučius jem sako: ,„Už tai, kad karaliaus dukterį veda smakui praryt." Ir tas šiaučius buvo labai biednas, davė jem vakarienės. Pavalgeiratsigulė. Išryto atsikėlė ir nujojo pas tą akmeną, kur smakas išlenda. Ir žiuri, kad atlydi su karūnom tą karaliaus dukterį. Atvežė ir paleido ir nuvažiavo namo. Ale tas kučierius toliaus pavaževęs sustojo ir žiuri, kas tę darysis. Ir ta karaliaus duktė tam žuvinįko vaikui sako: ,„Gana jau mane vienos, da ir tavę praris." Ale tas žuvinįko vaikas sako: ,,Ataitrauk į šalį." Ir ta karaliaus duktė atsitraukė, o jis atsistojo netoli to akmeno ir stovi. Ziuri, išlenda smakas su devyniom galvom. Ir tas smakassako: ,„Tai durni, da ir kitą raitą an arklio atleido." O tas vaikinas sako: „„Užteks tau mane vieno." Ir tas smakas sako: ,„Da tu nori su manim imtis" Ir jis nulipo nuo arklio, ir jie pradėjo. Emėsi, ėmėsi ir tas smakas įmušė į žemę tą vaikiuą iki kelių. Tas vaikinas greit išlindo iš žemės, ir vėl emesi, €mėčsi, ir tas šuva ima ir arklys, ir jis jo įmušė vuodegą. Ir tas smakas sako: ,,Pasilsekim biskutį." Ir jie pasilačjo ir tas šuva ir arklys, ir vel pradėjo imtis. Ir činėsi, emėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną į žemę iki juostai. Ir tas vaikinas greit iššoko, ėmėsi, emesi ir įmuš6 tą smaką į žemę iki pusei, ir nukirto jem šešes galvas. Ir pradėjo vėl imtis. Emėsi, emesi, jau smakas sylos daug neturi. Ir tas smakas tą vaikiną iš visos sylos mušė ir įmužė į žemę iki pažastų. Ir tas vaikinas greit iššoko iš žemės, ir vėl pradėjo imtis. Emesi, ėmėsi, ir tas vaikinas įmušė smaką iki netoli galvos ir nukirto tris galvas. Jau smakas ir negyvas. Ir jis ištraukė iš tų galvų visus

liežuvius ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas, ir tuos liežuvius jis nusinešė. Ir sako tai mergai: ,, Tai aš ateisiu kitus metus, tai mudu ženysimės." Ir jis ję paleido. Ji nuėjo pas tą kučėeriu ir įsisedo į karietą. O-tas kučėrius pasiemė tais visas devynes galvas ir parsivežė namo pas karalių. Ir kučerius jei sako: ,, Kad tu man pasižadėsi, kad tu mano busi, tai aš tavę neužinušiu; o jei nepasižadėsi, tai aš tavę užmušiu. Vis tiek bus, kad tavę nuvedė smakui praryt, tai ir aš tavę galiu užmušt." Ir ji jem pasižadėjo. Ir nuėjo pas karalių, ir sako kučėrius karaliui: ,, Aš tavo dukterį išgelbėjau no smako. Aš 6miauši, eEmiausi ir nukirtau visas devynes galvas. "Tai mudu ženysimės." Ir karalius sako į tą kučėrių: ,, Galėsi ženytis." Ale ta merga nenorėjo su juo ženytis ir sako: „Palauk da metus, tai mudu ženysimės. "

O tas žuvinįko vaikas nujojo pas tą šiaučių ir užėjo pas jį. Ale jiedu neturėjo ką valgyt. Ir jis pririšo tam šuniui kašę ir nusiuntė pas karaliaus dukterį. Ta dukte karaliaus pridėjo tam šuniui pečenkų, vyno, pyrago, ir tas šuva nubėgo pas savo gaspadorių. Ir jis nurišo tą kašę no kaklo ir pasidėjo ant stalo. Pasivalg6 abudu su šiaučium. Ir an rytojaus nujojo pas karalių ir inėjoį tą pakajų ir atsisedo an krėslo. O ta karaliaus duktė prasidžiugo, kad jos jaunikis atėjo. Ir jijė karaliui sako. „Tai ne kučerius manę išgelbėjo, ale šitas vaikinas." Ir sušaukė karalius svodbą. Ir tas vaikinas klause pas vieną jenorolą, kaip tai yra, kad jis išgelbėjo šitą paną, tai žiurėsim, katras išgelbėjo. Ir klause to jenorolo: ,,Ar kožnas gyvas daiktas turi liežnviusi" Ir tas jenorolas sako: ,„O kaip! kožnas gyvas daiktas turi liežuvius." Ir tas kučėrius atnešė tais devynes galvas. Ir tas žuvinįko vaikas atnešė tuos devynis liežuvius, ir visi tiko į tais galvas. Karalius davė nužudyt tą kučėrių. Nuvedę į lauką keturis jaučius prikinkė ir jį sudraskė. O tą žuvi nįko vaiką apženyjo su tai karaliaus duktere.

Sykį tas žuvinįko vaikas jojo į girę ant medžioklės. Sutiko raganą. Ir ta ragana sako: ,,Ponuti, bijau tavo šunies. įkąs manę." Ir sako tas žuvinįko vaikas: ,,„Aik, aik, tavę neįkąs." Ir ta ragana sako: ,,Te rykščiukę, suduok šuniui." Ir jis pačmęs rykščiukę uždavė šuniui,

uva pavirto į akmeną. "Ta ragana sudavė jem ir jo arklini, ir jie pavirto įakmenus. Laukė, laukė ta karaliaus duktė, nesulaukė,

Sykį jojo jo brolis ir nujojo pas tą pušį ir pamatė, kad jo brolio režis kraujeis apsipylęs, ir jis nusigaudo labai, kad jau jo brolio ner. Ir jis nujojo pas tą karalių, ir pamatė karaliaus duktė, kad jau jis parjoje ir labai 6m6 džiaugtis; ale ji nepažino, kad tai jo brolis. Au rytojaus jojo į tą girę ješkot brolio. O ta karaliaus dukt6 jo nenori leist. ,,N'eik, n'eik, ba tu vel prapulii." Ale jis bet jojo ir nujojo į tą girę. Ir sutiko tą raganą. Ta ragana sako: ,,Ponuti, bijau, bijau, įkąs manę tavo šuva." O jis sako. ,,Tu bijei? Mano brolį iš svieto iš varei, ir manę nori išvaryti. Žiuršk, kad man brolį suješkotum." Ir ta ragana jem suješkojo brolį: davė su rykščiuke į akmeną, ir atsistojo brolis ir arklys ir šuva. Ir joje jiedu per girę. Ir jis nujojo pas savo pačę, ir jiedu gyveno labai gražei ir dabar gyvena, jei nenumirė. (Už rašyta Pajėsij.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_I_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 998dce064e58d1de7cc442a4fc6ce827d42111f6d827c5002b02235804381258
- First added: 2026-10-09T13:27:49.450Z
- Text version: 2026-10-09T13:45:35.472Z

Suggested citation: “Apė žuviniko du vaikus”, Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, no. 105; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-105/