# Apė karaliaus sunų, kur savo trijų seserų ėjo jėškot

Source text title: Apė karaliaus sunų, kur savo trijų seserų ėjo jėškot

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-112/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1903
Story number: 112
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unreadable-ocr.

![Apė karaliaus sunų, kur savo trijų seserų ėjo jėškot — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-112.jpg?v=legends%2Fia-29aebd760c47551e9d45fda6-112%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo karalius, turėjo tris dukteris ir sunų. Vieną sykį numirė karalius. Ir išėjo tas sunus medžiot. Atejo šturmas ir ubagas pas duris pradėjo poteriaut. Ir išueš6 jem viena duktė duonos, ir tas diedas tą dukterį nunešė. Kitą dieną vel isejo karaliaus sunus jėskot seseries ir medžiot. Ir parėjo namo ir klausė: ,,Ar neparėjo sesuo?" Sako: „Neparėjo." Treč 'ę dieną vel išėjo karaliaus sunus medžiot ir ješkot seseries. Atčjo šturmas ir atsisedo ubagas ir poteriauna. Išnešč antra dukt6 duonos, ir tas diedukas ję nunešė. Parėjo karaliaus sunus ir klause: ,, Ar nepar6jo mano sesuo?'' Sako: ,, Neparėto, ale jau ir kitos nėra." Karaliaus sunus išėjo ketvirtą dieną medžiot ir ješkot seserų. Parėjo namo ir klause: ,,„Ar neparėjo namo seserys?" ,,Neparėjo." Penktą dieną išėjo karaliaus sunus medžiot ir jėškot seserų. Atėjo šturmas ir atsisėdo diedukas ir poteriauna. Išnešė jauniause duktė, ir tą paskutinę seserį nunešs.

Tas karaliaus sunus 6jo jų jėškot. Įsidėjo biskutį duonos ir mėsos ir išėjo ješkot. Ejo per -laužynus, per gires, per duobes, ir jis jau neturėjo ką valgyt. Ir nor6- jo, kad tik prieitu kokį žmogu, ar negautu valgyt. Jis 6jo da toliau, pamatė lauką. Ir išėjo iš girios iš laužynų ir pamatė dvarą. Nuėjo jis in tą dvarą, pamatė savo seserį po langu siuvant. Ir sesuo jo klause: ,,Kaip tu atėjei per tokius laužynus, per gires, per duobes?" Brolis sako: „(Sesuo mano, per dievo valę tai visateini." Sesuo sako jem: ,,Mano vyras, Sakalas, kaip parlėks, tai tavę sudraskys." Tai sako: ,, Kad dievas duos, tai nesudraskys. Užlįsiu kur už kačergų, tai mažu nematys." Vakare parlekė su šturmu, nutupė an dvaro, pasikratė, plunksnos nulakstė, ir toks gražus ponaitis pasidar6. Inėjo į pakajų ir sako: ,,„Sterva, bestije, duok valgyt! Tu manę už vyrą nelaikai; če tu kitus prilaikai, če žmogiena smirda." Toj' pati jo pradėjo verkt. Sakalas sako: „Cit, neverk. Aš buvau piktas: šende' nieko negavau pamušt, tai už tai toks piktas buvau. Ta sesuo klause Sakalo: ,, Kad mano brolis ateitu švogeris, tai ar priimtum už švogerį?" Sakalas sako: ,(O kaip, tą vieną švogerį turedamas negalčče priimti!“ Štai brolis jos ir ineina. Pasisveikino su Sakalu ir davė jem valgyt. Ir sako Sakalui švogeris: ,,Aš vieną seserį radau, o kažin kur da dvi seserys?" Sakalas jem sako: ,„Če tavo anos dvi seserys. Če yra trys dvarai: vienas dvaras tai mano »eseries, antras dvaras mano brolio Grifo, o trečes dvaras yra mano brolio Arelio." |

Ir tas karaliaus sunus 6jo pasižiurėt antros seseries. Pamatė savo seserį po langusiuvant. Klaus6 sesuo brolio: „Kaip tū če atėjei per tokius laužynus, per gires, per duobes?" Brolis jei sako: .,Per valę pono dievo tai vis ateini." — ,,Tu če atėjei, mano vyras Grifas par- 1šks vakare tai tavę užmuš.'? Brolis jei sako: ,,Kad dievas padės», tai neužmuš. Užlįsiu kur už karčergų, tai mažu nematys." Parlėkė vakare au šturmu, ir nutupė an dvaro ir toks gražus ponaitis pasidarė. Ir inėjo į pakajųirsako, Sterva, bestije, duok valgyt. Tu manę už vyrą nelaikai, če žmogiena smirda." Davė sesuo jein valgyt, ir jis jei sako, „Neverk, aš buvau šende' labai piktas, ba nieko negavau pamušt." Ir sesuo jem sako, „Kad. mano brolis švogeris ateitu, ar priimtum už švogerįt"

Jis jei sako, ,,Kodėl ne? Vieną švogerį turėdamas, kad ateitu, tai vis priimče." Štai brolis jos ir ineina į stubą, pasisveikina su Grifu, davė jem valgyt pavalgė karaliaus sunus. Grifas jem sako, ,,Buk pas manę ir valgyk, kolik tu gyvas busi." Tas švogeris sako, ,,„Tai dabar jau radau dvi seseris. Aisiu da trečios seseries jėškot."

Išėjo jisai, priėjo kitą dvarą ir pamatė savo seserį siuvant po langu. Sesuo jem sako: ,,Kaip tu če atėjei pas manę per tokes gires, per lanžynus, per duobes?" Brolis jei sako: „Per dievo valę tai vis ateini:" Sako sesuo: ,„Mano vyras Arelis parleks vakare, tai tavę Užmuš." Brolis jei sako: , Kad dievas duos, tai mažu ir neužmuš. Užlįaiu kur už kačergų, tai mažu nematys." Parlekė vakare su šturmu, pasikratė an dvaro ir inėjoį pakajų. Ir sako jei: Sterva, bestije, duok valgyt. Tu manę už vyrą nelaikai, če tu kitus prilaikai, če žmogiena smirda." Ji pradėjo verkt. Ir jis jei sako: „Cit, neverk, aš šende' labai piktas buvau, tai už tai teip bariausi." Ji jom sako: ,, Kad mano brolis švogerisateitu, ar priimtum už švogerį?" Arelis sako: ,, Kad tik ateitu, priimt priimče." Stai ir ineina švogeris. Pasisveikino su Areliu. Ir davė jem valgyt, pavalgė. Ir švogeris jem sako: ,„Dabar aš radau visas savo seseris. "Tai dabar niekur n'eisiu."

An rytojaus sulek6 visi švogerei į vieną vietą, į Arelio dvarą, ir jie pradėjo šnekėt: „Kur dabar mes jem gausim pačę?“ Sakalas sako: ,,Aš žinau mergą turi pusę karalystės, tai ję galetu ženytis." Grifas sako: ,,Aš žinau našlę, turi tris vaikus ir pusę karalystės, tai jis ję galetu imt." Arelis sako: ,,Ką jus šnekat! Nieko neišmanot." Aš žinau mergą,turi cielą karalystę. Kas ję parvajevos, tas ję paims už pačę." Arelis jom sako:

„„Nusipirk kanklių kančiuką ir pasikišk po „ploščium, ir tu jei suduosi dručei, tai tu ję apvajevosi." Davė jem lekajų ir porą arklių, ir užsisedo ir nujojo pas tą mergą. Ir jis užjojo ant dvaro. Ir ta merga išeina ir sako:

„„Kas če toks smarkus atjoje? Mažu ais su manim ant vainos." Ir jis norėjo su jei pasisveikįt. Ale ji vis sako: „„Aime ant vainos!" Ir jis bet prisiprašė ir pasisveikino su tai merga. Ir jis jei pagriebė už plaukų ir 6mė mušt. Davė, mušė kiek tik jei lindo. Ir jis ję bet apvajevojo. Vieną nedėlę apsiženyjo, ir šventą dieną išėjoį bažnyčę. Ir padavė jem raktus ir sakė: „Kur tik tu nori, te vaikščiok, tik n'eik į tą kamariukę, kur su šniureliu užrišta. "

Ale jis jos bet neklausė. Išvaikščiojo po visas kamariukes, neturėjo ką veikt, ir inėjo į tą kamariukę. Rado dvyliką galvų ir vieną žmogų ant kriukių pakabįtą. Ir jis jo prašė, kad jis jem duotu nor sklšnyčę alaus. Ir jis tuoj nubėgo ir atnešė jem alaus. Jis išgėrė ir jo prašėsi, kad jį paleistu no kriukių. Ir jis jį paleido. Tas buvo be dušios karalius. Ir tas be dušios karalius pasi- 6m6 kučėrių ir įsis6do į karietą ir važiavo pasitikt jo tos pačios. Ir įsisodino į karietą ir važiuoje. "Tas karaliaus sunus užsisedo an arklio ir 6m6 jį vyt. Pavyjo tą be dušios karalių ir sakė jem: „Stok be dūšios karaliau!- Aisim an vainos." Išlipo be dūšios karalius ir eme muštis. Mušėsi, mušėsi, ir tas be dušios karalius jem nukirto guzikus ir su šoble įrėmė į šoną. Ir įsis6do į karietą ir važiuoje. Tas karaliaus sunus 6m6 jį vyt ir pasivyjo ir sako: ,„Stok, be dušios karaliau!"? Karalius išlipo iš karietos ir €m6 su juo muštis Muščsi, mušėsi tas be dušios karalius jem guzikus nupiovė ir į šoną su šoble įreme, ir jem sako: „Pirmą sykį vajevojomės, tai aš tau dovanojau, ką tu man davei alaus. Antrą sykį vajevojomės, tai už tai aš tau dovanojau, ką tu manę no kriukių paleidai. O trečę sykį jau aš tau nedovanosiu. užmušiu į smert." Bet tas karaliaus sunus neklausė jo ir vel pradėjo vyt. Pasivyjo be dušios karalių ir sako: „„Stok be dušios karaliau! Aisim ant vainos." Išlipo karalius iš karietos ir pradėjo muštis. Mušėsi, mušėsi, ir jem guzikus nupiovė ir galvą jem nukirto ir sukapojo visą į šmotelius. Pati jom sako: ,,„Pavelyk man nor tuos šmotelius į skariukę susirišt ir pareivešt namo." Pavelyjo karalius, ir ji susirišo ir įsidėjo į karietą ir nuvaževo. Tas jos lekajus paem6 titnagą ir su tom plunksnom pertraukė per titnagą, ir atlekė visi trys švogerei. „Tu durniau, kodėl mum pirma nesakeit Kaip jau dabar sukapojo, tai tu mumi pasakei." Ir jie sudėjo tuos šmotelius į kruvą ir nuėjo į girę ir rado vanagus. Ir Arelis tam vanagui sako: „Aik parnešk man gydinčio ir gyvančio vandenio." "Tas vanagas nulėkė, ale jis negalėjo prieit prie to vandenio: tę buvo didelė varta, kurenosi ugnis aplinkui tą ažerą. Pasem6 vandenio iš ravo ir parnešė ir padavė tam Arelini. Arelis sako: ,,Tai ne toks vanduo, kaip tenai tam ažere." Ir jis nusuko galvą to vanago vaikui, ir sako jem: ,,Dabar ir tu turi ait parnešt vandenio ir del savo vaiko." Ir nulėkė vanagas vėl į tą ažerą ir jis negali prieit. Ale bet jisai per tą ugnį įlėkė, pasisčim6 vandenio ir vėl nulekė pas 14 Arelį. Ir paeme Arelis tą jo vaiką užpylė vandenio gydinčio ir prizyjo galva, įpyl6 į gerklę ir pasidarė gyvas. Ir jem sakė: ,,Aš tep gražei miegojau, mane iš miego prikelei." Arelis sako: ,, A, tu gražei miegojei! Buvai sukapotas į mažus šmotelius." Ir sulškė visi švogerei ir sako jem, „Aik tu pas tą karalių, ar tu neišklausi, kur duše jo buva." Ir tie švogerei sakė jem, ,,„Sakykis tu, kad tu ėsi medinčius, kad tu gali privaryt pilną tvartą paukščių." Ir nučjo pastą karalių ir sako: ,,Mažu priimsi minę bnt: aš esiu medinčius, galiu privaryt pilną tvartą paukščių." Ir jem sakė: „Gali but." Ir jis išėjo an lauko ir atėjo su šturmu, atidarė tvarto duris ir privar6 pilną tvartą paukščių. Ir jis nusiuntė lekajų pažinrėt, ar daug privar6 paukščių. Nuėjo lekajus į tvartą, pažiurėjo, kad pilnas tvartas paukščių. Ir tas karaliaus sunus užgrajino an dudukės ir išgirdo jo pati ir pasakė: ,, Turbut mano vyras teip grajina, katrą sukapojo." Ir ji išėjo pas jį ir sako: ,„Badai tu esi mano pats." Jisai jei sakė: ,,Tai aš esiu tavo pats." Ir jis jei liepė klaust, kur to karaliaus duše buva. Ir ji nuejo pas karalių ir sako: ,,Kur mano vyro duše, tai ir mano turi but." Karalius jei sakė: ,„Ana tvarte jautis yra tai tę mano duše." Nuėjo karaliaus pati pas tą jautį ir ėmė prašyt, kad atiduotu jei dušę. Nuėjo karaliaus pati pas jį ir sako: ,, Kur mano paties duše tai ir mano turi but." Karalius jei pasakė: ,,Mano duše yra tę tam ažere,

irtam ažere akmenas,tam akmenyj' zuikys, tam zuikij' antis, toj antij' kiaušinis, tai tę mano duše." Ir ji pasakė tam medinčiui, kur to karaliaus duše. Ir ji jom davė daug pinigų ir valgio. Ir jis nuėjo pas tą ažerą. Jis negali per tą ažerą pereit, jis €jo aplink, 6jo-€jo, suvalgė visą savo valgį. Jis neturėjo daugiaus ką valgyt. Ir jis 6jo toliau, sutiko šunį. Tas šuva sako: ,,Nešauk tu manę, aš tau didelė pagelba busiu." Ir jis jo nešovė ir ėjo toliau. Pamatė medij' vanagus, ir jis įlipo ir norėjo išimt. Vanagas jem sakė: ,,Tas mano vaiks bus tau dide- 16 pagelba, tu jo neimk." Ir jis vel išlipo iš to medžio ir 6jo toliau. Pamatė didelį labai vėžį, ir jis norėjo nor jo vieną pirščiuką nusukt ir suvalgyt. Ir tas vėžys jem sak6: ,, Neimk tu to pirščiuko, bus tau jis didelė pagelba." Ir jis jom nieko nedarė. Ėjo toliau, pamatė žmonių palei ažerą, ir nuėjo jis pas tuos žmonis ir sakė jiem, ,,Ar neturit jūs parduot man nor biskį duonos?" Jie sakė, „Nedaug duonos turim; kiek turėsim, tiek tau duosim." Ir jem davė. Suvalgė jis tą duoną ir jiem vėlsako, ,,„Ar jus negalėtumet išimt tą akimnenįė" Ir jie jem sakė, „Mes galesim išimt." Ir jis davė jiem daug pinįgų, ir jie nuplaukė pas tą akmenį. Sušaukė visas žuvis. Ale da viena žuvis neateina. Ir ji atbėgo ir jie klause jos: ,,Kur tu buvai tep ilgai?" Jije jiem sakė: ,,Aš paklydau, tai už tai tep ilgai neatėjau." Ir jie paem6 tą akineuną irnunešė ant krašto. Ir jis tą akmeną permuš6 ir išbėgo zuikys. "Tas šuva zuikį pagavo, perplėšė, ir iš to zuikio išlėkė antis. Ir vanagėlis pagavo tą antį ir perplėšė, ir išpuolė kiaušinis. Tas kiaušinis įpuolė į ažerą, ir vėžys 14 kiaušinį išnešė ir jem padavė. O jau tas karalius serga. Ir jis nuėjo pas t4 karalių ir jem sakė: ,,Tu man smertį padarei, tai aš tau padarysiu sinertį." Ir tas karalius prašėsi jo, kad jem dovanotu, ir jis sakė: ,,Aš nedovanosiu, aš tau turiu galą padaryt." Mušė jis į žemę tą kiaušinį, ir tas karalius no lovos nuvirto ant žemės ir negyvas buvo. O jis au savo pače parvaževo namo', kur jie pirma buvo, ir jie tę gėrė ir valgė. (Uzrašyta Pajėsij'.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_I_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: f944a2584e245182a2d771cf58d4865f271d68c892ba12b2356fdfc2c9c24e44
- First added: 2026-10-09T13:27:49.450Z
- Text version: 2026-10-21T09:11:00.168Z

Suggested citation: “Apė karaliaus sunų, kur savo trijų seserų ėjo jėškot”, Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, no. 112; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-112/