# Štuka

Source text title: Štuka

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-35/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1903
Story number: 35
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:hourly-quality-non-myth-title.

![Štuka — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-35.jpg?v=legends%2Fia-29aebd760c47551e9d45fda6-35%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Pernai rudenį aš su sėmenimis važievau į miestą, ir tik girdėkit, kaip mą atsėje. Mana sėmens buva labai žolėti ir turėjau juos už menką prekį parduot;kai buvau pardavęs, prisisuka keli mana gerų pažįstamų ir mesviei ejom į karčemą ir pradėjom gert vis vieną alvę pagal ki-

Aš galiu gerai gert, ale anie da geriaus, teip mes blukavojom per dieną ir per naktį ir antrą dieną iki prieš vakarą ir, kaip aš apsižiurėjau, tai jau visus pinįgus buvau prageręs. Ir dabar važievau namo" ir atvažievau iki į Miežininkų karčemą, če įėjęs da išgėriau puskvatierkę, ir bučiau mielai da daugiaus geręs, ale pinįgų nei vieną grašį daugiaus neturėjau. O valgyt ir teip norėjau, kaip šuo, ale, bet nieka neturėjau; tai pasimislyjau eit į kiemą pas kokį gaspadorių ir pasiprašyt ar nor stukelį duonas. Mą į vienus namus atėjus ir pro duris į stubą žengt benorint, štai sutinku gaspadinę su gražie žasienos pečenka bei su pyragu lauką einant; tai aš ję užsipuoliau melst, kad ji ir mą duotu biskį pyraga bei pečenkas, ale ji sake: ,,Ar tu durnas esi, ar kas tav kenk, kad tu nesigčdi prašyt; o ar da bile ko, pyraga bei pečenkas, tuos daktus aš pasistelievau į svodbą pas kaimyną nusinešt, o dabar aš tav duosiu sučst, ar ne; eik iš kur atėjei, aš tavę povisam nepažįstu." Aš su- - iš6jau lauką ir atsistojau už buta kampa ir mislym TAB:

jau, kaip aš jei tą pečenką galččau pagat. Kaip ji manę išvariusi buva ir mislyje, kad aš jau per visus kalnus, tai ji greitai bėga į kletį drebužių atsinešt, ale pyragą bei pečenką ji palika stubo'. Dabar aš greitai, kaip tik galįs, į stubą ir mislyjau į tą tarpą kol ji drebužius klėtij' sueijieškos, su pyragu bei pečenka pabėgt. Ale vos aš tuodu daktu į sermėgas kampą buvau įsivyniojęs ir jau norėjau pro duris bėgt, pamačau pro langą ję jau su drebužeis iš klėties beateinant ir dabar aš pilns bamės nežinojau ką daryt ir greitai įsimečau į užkakalę. Bet kaip ji parėjusi pyragą ir pečenką nerada, tai pradėje ant manęs baisingai kekt ir rekaut vis šen ir ten bėūgiodama, o kaip ji į butą išbėga, tai aš užsilipau ant rieklių, kurios užkakalė' buva, kad ji manę nerastu, jei į užkakalę ateitu. Ale vos tik buvau užsilaminęs, tai tos rėklių virvelės patruka, o aš su malkoms, kurios ant r6- klių buva, tik su syk" pabylšt, ant žemės nudardėjau. "Ta gaspadin6 tą tranksmą išgirdusi, nusiganda ir vis klykdama į kaimynus išbėga. Dabar aš su pyragu bei pečenka pro duris ir greitai užsiritau ant šaudų kugie šale skunės ir norėjau če tikrai skanei pasivalgyt. Mą bevalgant ir pamatau tiesiog ant to kugie liuk du žmones, vyrą bei moteriškę ateinant, o jau buva šaunei apyžlėjo', tai mislyjau, ar velns pristoje, aš niekur negaliu išeislapyt. tuodu tikrai manę užmate ir dabar manę tvera. Kaip juodu pri to šaudų kugie ateje, ir aš drebėdams mislyjau, dabar juodu manę tikrai ims, rasi, su kartimis žemy' badyt, tai juodu pradėje, šale kugie stovėdamu, tyloms pasakotis, ir valandėlę pasipasakojuse ir pasirizenuse, jis ję €męs aukštynaiką ir parmete šale kugie, ir dabar juodu če pradėje negerą darbą daryt, ir išgirdau ję sakant: ,,Ei, kad kas bus, kas paskui tuos vaikus penėsė" "Tai jis sake: ,,O aukštiejus." Aš tai išgirdęs mislyjau, kad tai ant manęs, ir supykęs surikau: ,,Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu!" "Tai juodu labai išsiganda ir pakiluse kaip vėjes nudulkėje, o aš dabar ir nulipęs nuėjau pas sava arklius bei vežimą, ir įsisedęs važievau namo", ir parvežiau da gerą stukį nuo tos pečenkos ir nuo to pyraga sava pačei. (Užrašė Kumutatis Kakšiuose.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-lietuviskos-pasakos-yvairios-dalis-i/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Yvairios_Dalis_I_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 3fe9f19442648fc955c890cc3fc5a65ae89234fdd1c5796eb2d23506e97d3c18
- First added: 2026-10-09T13:27:49.450Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Štuka”, Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, no. 35; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-29aebd760c47551e9d45fda6-35/