# Velnio galvijai Dievo darže

Source text title: Labai, labai seniai, kai dar tik buvo sutverti žmonės, vel-

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-207/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 207
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Labai, labai seniai, kai dar tik buvo sutverti žmonės, vel- — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-207.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-207%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Labai, labai seniai, kai dar tik buvo sutverti žmonės, velnias turėjo galvijų, kurie buvo raguoti ir visi juodi. Naktį tuos gyvulius ganydavo pelėda, o dieną juodvarnis.

Kartą, apie apyaušrį, kai pelėda buvo jau pailsusi, o juodvarnis dar neišsimiegojęs, gyvuliai suėjo į Dievo daržą.

Dievas perskėlė gyvuliams nagus ir išmargino juos.

Rytą, kai velnias atėjo savo gyvuliais pasigrožėti, pelėda ir juodvarnis pranešė jam, kad Dievas susivaręs jo gyvulius kūtėn. Velnias nubėgo pas Dievą atpirkti tų gyvulių. Bet išmargintų gyvulių velnias neprisipažino, ir Dievas atidavė juos žmonėms. Žmonės pavadino juos karvėmis.

Velnias tuomet liepė piemenims (pelėdai ir juodvarniui) surasti pamestus gyvulius. Pelėda dar ir dabar dažnai naktimis, kai velnias

ją užkutrija, lekia gyvulių ieškoti, šaukdama: „U-hu-hu u u... Privysiu, privysiu, privysiu!“

Juodvarnis dienos metu taip pat neturi ramybės: iškyla iki debesų ir šaukia: ,„Prrruk, prrrrrk, prrruk!“ (Užrašė I. Kukoris, pasakė A. Kukoris, Vabalninke).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 441a0426f7d465b4aeb64c1689c0545bcc11a2dd74bd810fbb875cae241d4631
- First added: 2026-10-09T13:27:45.045Z
- Text version: 2026-10-09T13:27:45.045Z

Suggested citation: “Labai, labai seniai, kai dar tik buvo sutverti žmonės, vel-”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 207; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-207/