# Dievas Senelis ir šeima

Source text title: Senų senovėje po Lietuvą vaikštinėjo Dievas Senelis ir, eida-

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-222/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 222
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Senų senovėje po Lietuvą vaikštinėjo Dievas Senelis ir, eida- — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-222.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-222%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Senų senovėje po Lietuvą vaikštinėjo Dievas Senelis ir, eidamas iš kaimo į kaimą, iš namų į namus, mokė žmones gero gyvenimo. Žmonės jį priiminėjo kaip savo žmogų: prie stalo sodindavo, gerti ir valgyti duodavo. Kuriuos namus Dievas aplankydavo, tai tuose namuose palikdavo amžiną, gražų gyvenimą. Vieną šaltą rudenio dieną atėjo pas vienus žmones nuskurdęs Senelis ir tarė:

— Tegul bus pagarbintas Viešpats Dievas! Geri žmonės duokit man pavalgyti, nes esu alkanas ir sušalęs!

Tautosaka, 7 97

Iš suolo atsikėlė dar jaunas vyras ir prašė žmoną, kad Seneliui duotų valgyti. Žmona iš pykčio atsisuko į vyrą ir piktu balsu tarė:

— Pats ir tavo vaikai neturi ko valgyti ir dar nori visokias valkatas maitinti! Tegul sau eina toliau! Aš jam nieko neduosiu!

Senelis liūdnai nulenkė galvą ir norėjo išeiti, bet vyras nenorėjo Jo išleisti alkano ir, pasinaudodamas, kad žmona nemato, paėmė nuo lentynos puodynę, pripylė pieno į stiklinę ir, tyliai sakydamas „valgyk“, padavė Seneliu. Bet nesuspėjo Senelis paimti stiklinę, kai žmona šoko, ištraukė vyrui iš rankų stiklinę su pienu ir, piktai keikdama, išvarė Senelį. Paskui Senelį išėjo ir vyras ir parodė Jam kitus. namus, sakydamas, kad tenai jam duos valgyti.

— Esi geras žmogus! — tarė Senelis, — ir nuo šio laiko tu nežinosi, kas yra vargas ir tavo vaikai bus laimingi per visą savo gyvenimą. Iš tos puodynės, iš kurios man norėjai duoti pieno, visuomet gersi ir niekuomet nepritruks, o tavo žmona pavirs į gyvulį, kurs. niekuomet neprisivalgys. Laimingi tie, kurie man ranką paduoda, o prakeikti tie, kurie nusisuka nuo manęs, nes aš esu Dievas! — tarė Senelis ir pranyko.

Tą pačią valandą išsipildė Jo žodžiai: moteris pavirto kiaule, kuri. visą savo amžių ėdė ir niekuomet soti nebuvo, o vyras su vaikais daug metų laimingai gyveno, ir nuo to laiko niekuomet skurdo ir vargo nematė. (Užrašė A. Kulvietytė, Ukmergės m.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: cd43ed086341d0feb55696813f489d77517064e8f94c69d4fce2782ddfc78d3a
- First added: 2026-10-12T18:31:33.207Z
- Text version: 2026-10-12T18:41:01.734Z

Suggested citation: “Senų senovėje po Lietuvą vaikštinėjo Dievas Senelis ir, eida-”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 222; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-222/