# Dievas ir kiškis

Source text title: Kitą kartą, labai seniai, žmonės ir visi gyvuliai žinojo savo

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-224/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 224
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Kitą kartą, labai seniai, žmonės ir visi gyvuliai žinojo savo — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-224.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-224%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Kitą kartą, labai seniai, žmonės ir visi gyvuliai žinojo savo mirtį. Tada Dievas, pasivertęs seneliu, vaikščiojo po žemę. Žiūri — žmogus tvorą beardąs. Dievas jį ir klausia:

— Kam tu ardai tvorą?

— O kam ji man reikalinga? Aš rytoj mirsiu! — atsakė žmogus.

Dievas nuėjo toliau ir užėjo kitą žmogų, kuris savo trobą ardė.

— Kam tu griauni savo trobą? — klausia Dievas.

— Aš šiandieną vakare mirsiu, tai ji man nereikalinga! — atsakė žmogus.

Dievas, bekeliaudamas toliau, pamatė žmogų, kuris kirto žydinčias obeles.

— Kam tu kerti žydinčias obeles? Juk jos atneš tau gerų vaisių! — klausia Dievas.

— O kas tau darbo! Aš poryt numirsiu, tai jos vistiek man jokių vaisių neatneš! — atsakė žmogus.

— Nekirsk obelių! — paliepė Dievas.

Bet Žmogus neklausė. Tuomet Dievas jam ir tarė:

— Už tai, kad tu toks nepaklusnus, tai nuo šios dienos visada kirsi obeles! — Ir tą žmogų Dievas pavertė kiškiu.

Todel kiškiai dabar graužia obeles, o žmogus ir kiti gyvuliai nežino savo mirties. (Užrašė B. Navikas, pasakė J. Navikas, Varkalių km., Pabaisko vl.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: e3da3f5cccf149257d18a5802d018343abaef651d3f1416a8f9efb293403fdc8
- First added: 2026-10-12T18:31:34.633Z
- Text version: 2026-10-12T18:40:49.670Z

Suggested citation: “Kitą kartą, labai seniai, žmonės ir visi gyvuliai žinojo savo”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 224; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-224/