# Šunytis ir javų varpa

Source text title: Senų senovėje javų varpos buvo ligi pat žemės. Žmonės ne-

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-281/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 281
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Senų senovėje javų varpos buvo ligi pat žemės. Žmonės ne- — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-281.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-281%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Senų senovėje javų varpos buvo ligi pat žemės. Žmonės nebeturėjo kur grūdų dėti. Tada jie pradėjo rūgoti ant Dievo. Dievas, sužinojęs, kad žmonėms perdaug grūdų, atėjo į rugių lauką, paėmė varpą už apačios ir braukia grūdus. Braukdamas, klausia žmonių:

— Ar dar braukti?

Žmonės Jam nieko neatsakė.

Dievas gal būtų nubraukęs visą varpą, tik staiga kur buvęs, kur nebuvęs — šust šunytis. Apžiojo jis likusį varpos galą ir sako:

— Dieve, palik nors mano dalį!

Dievas paklausė šunelio ir daugiau grūdų nebebraukė.

Nuo to laiko varpa pradėjo augti tokio didumo, kiek tuomet šunelis buvo ją apžiojęs.

Geri ūkininkai, kepdami duoną, visuomet iškepa šuniui pagrandį. Jie sako, kad visi žmonės šunies dalimi mintą. (Užrašė J. Stonytė, pasakė T. Stonienė, Kuršėnų ap.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 31ea1bc7fab017c821fd70c1d586834993f13f0751ed84bf1207c88a7835fc59
- First added: 2026-10-13T17:51:30.984Z
- Text version: 2026-10-13T18:01:37.460Z

Suggested citation: “Senų senovėje javų varpos buvo ligi pat žemės. Žmonės ne-”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 281; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-281/