# Senelis ir Dieviškas pakrypimas

Source text title: Gyveno vienasėdyje neturtingas žmogus, kuris turėjo tris

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-307/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 307
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Gyveno vienasėdyje neturtingas žmogus, kuris turėjo tris — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-307.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-307%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Gyveno vienasėdyje neturtingas žmogus, kuris turėjo tris vaikus. Vieną kartą jo pati ėmė jį varyti:

— Eik duonos paieškot! Nebeturime ko valgyti!

Beeidamas susitiko jis Senelį, kuris ir paklausė jį:

— Kur tu eini?

— Duonos ieškot. Neturiu ko valgyt ir ko vaikams duoti, — atsakė žmogus.

— Pareik namo ir atsigulk, kad pati nežinotų, iš kur tu gausi duonos, — tarė jam Senelis.

Rytą atsikėlė tas žmogus ir rado — rugių, kviečių, miežių ir kt. Pasidžiaugė jis su pačia, bet ši ir vėl jį varo pasirūpinti pieno, mėsos.

Žmogelis vėl išėjo ir beeidamas sutiko Senelį. Senelis ir vėl paklausė:

— Kur dabar eini? Juk duonos jau turi. Ko dar tau reikia?

— Pati išvarė. Sako, kas iš tos duonos, jei neturim nei pieno, nei mėsos — paaiškino žmogus.

— Eik namo ir atsigulk! Atsikėlęs rytą rasi, ko nori, — tarė Senelis. Atsikėlė rytą žmogus ir rado daugybę visokių gyvulių. Bet pati ir vėl jį varo:

— Viso turim ir duonos ir mėsos! Dabar aš noriu, kad tu būtum Dievas, o aš Dievienė, o mūsų vaikai Dieviukai!

Jis vėl išėjo pačios norų pildyti — ir susitiko Senelį. Senelis vėl jį paklausė:

— Ko gi dabar tau reikia? Juk visko turi!

— Mano pati nori, kad aš būčiau Dievas, ji Dievienė, o mūsų vaikai — Dieviukai!

— Pareik namo, pikštelk į duris, kad pati išgirstų ir tris kartus, kaip šuo, sulok — ir tuomet tu liksi Dievas, tavo pati — Dievienė, o vaikai — Dieviukai, — tarė Senelis.

Parėjęs žmogus namo, taip padarė — ir tuo pat metu jis pavirto šuniu, jo pati — kale, o vaikai — šuniukais. (Užrašė B. Zabarauskaitė, pasakė J. Ūsonienė, 30 mt. amžiaus, Ukmergėje).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 5e43a4543951724db5f4643a8225160b6b1a1bfd236e0ed890f8195eed7d2641
- First added: 2026-10-12T19:11:25.342Z
- Text version: 2026-10-12T19:20:55.823Z

Suggested citation: “Gyveno vienasėdyje neturtingas žmogus, kuris turėjo tris”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 307; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-307/