# Senelis ir javai

Source text title: Atėjo kartą pas vieną ūkininką kažkoks senelis ir paprašė

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-376/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 376
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Atėjo kartą pas vieną ūkininką kažkoks senelis ir paprašė — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-376.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-376%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Atėjo kartą pas vieną ūkininką kažkoks senelis ir paprašė nakvynės. Bet ūkininkas jam tarė:

— Kur mes tau leisim čia nakvoti, kad patys neturim kur gulėti!

— Gal jauja šilta? — paklausė senelis, kurio būta Dievo.

— Šilta! — atsakė ūkininkas,

Tuomet Senelis su bernu nuėjo gulti į jaują.

Pirmą nakties valandą atėjo šeimininkas su šeimyna kulti. Senelis nubudo ir išgirdo, kad tariasi kulti. Jis atsikėlė ir, nuėjęs pas šeimininką, sako jam:

— Eikit gulti! Aš iškulsiu!

— Kaip tu vienas iškulsi? — sako šeimininkas.

Senelis liepė jiems eiti gulti — ir visi nuėjo, tik pats ūkininkas jo nepaklausė. Jis išėjo už durų ir žiūrėjo, kaip tas Senelis vienas kuls.

Senelis, prisinešęs javų, prisiklojo jų ir paskum, juos peržegnojęs, mostelėjo — ir visos kertės ėmė degti, o javai — kultis. Senelis stovi ir kalba:

— Pu pu pu pu! — o javai tik češka, tik kuliasi. Beregint buvo viskas iškulta.

— Grūdai sau, pelai sau! — tarė Senelis, ir grūdai atsiskyrė nuo pelų.

Kai Senelis baigė darbą, atėjo ūkininkas ir sako:

— Dabar aš kulsiu!

— Neiškulsi, vaikeli! — tarė jam Senelis.

Ūkininkas Senelio nepaklausė; prisinešė jis javų, prisiklojo, peržegnojo, permojo ranka, bet kertės nė nemano degti. Tuomet jis paėmė degtuką, padegė juo kertes ir sako:

— Pu pu pu pu!

Tuomet visos kertės suliepsnojo — ir visas klojimas sudegė. Vos ne vos pats ūkininkas išsigelbėjo iš ugnies. (Užrašė E. Čerkesaitė, pasakė P. Čerkesas, 80 mt. amžiaus, Bernotų km., Panevėžio vl.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 0a4aeca260049f0c277908591a347ba4b2e7206f5d233b6cfebde87e161e445b
- First added: 2026-10-13T19:21:33.537Z
- Text version: 2026-10-13T19:21:33.537Z

Suggested citation: “Atėjo kartą pas vieną ūkininką kažkoks senelis ir paprašė”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 376; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-376/