# Senelis ir dūšios

Source text title: Gyveno toks ūkininkas, pas kurį atėjo kartą elgeta ir sako:

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-394/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 394
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![Gyveno toks ūkininkas, pas kurį atėjo kartą elgeta ir sako: — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-394.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-394%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Gyveno toks ūkininkas, pas kurį atėjo kartą elgeta ir sako:

— Ar nepriimtum į nakvynę?

Kodel ne! — sako ūkininkas. — Nueik su piemeniu į klojimą ir atsigulk!

Taip ir nuėjo tas senis su piemeniu ir atsigulė. Naktį tas senis ir sako piemeniui:

— Nueik, vaikeli, ir atnešk man gerti! |

Tas vaikas atėjo į grįčią vandens. Klauso ir girdi, kad visuose grįčios kampuose kažkas rėkia: „Gerti, gerti!“. Tas vaikas išsigandęs bėgti pas ūkininką. Atbėgo ir mato, kad ūkininkui didelis ledo gabalas ant krūtinės užverstas guli. Išsigando vaikas ir ūkininko nepabudino. Eina jis atgal, gi žiūri — pamatinė, kaip jautis, guli. Eina prie klojimo, gi žiūri — guli angis. Atėjo išsigandęs jis į klojimą. Senelis ir sako jam:

— O iką, vaikeli, ar atnešei gert?

— Kad kai aš nuėjau į grįčią, tai visuose kampuose ėmė rekti: „Gerti, gerti!“

— Tai dūšios rėkia gerti, nes jos grįčioje niekad neturi vandens, — tarė senelis.

— O kai aš nuėjau pas ūkininką, tai ant ūkininko krūtinės gulėjo ledo gabalas, o kai bėgau toliau, tai ant tako gulėjo pamatinė, kaip jautis, o kai atėjau pas klojimo duris, tai pamačiau gulinčią angį. Maniau, kad ji mane nukirs!

Tuomet senelis tarė:

— Ant ūkininko krūtinės ledas už tai jam, kad jis supykęs atsigulė. Toji pamatinė už tai, kad ją tankiai minavojo, garbino, o toji angis už tai tave norėjo nukirsti, kad tu labai pyksti, keiki gyvulius. — Taip pasakęs, tas senelis paėmė ir išnyko jam iš akių.

Piemuo viską papasakojo ūkininkui, o ūkininkas pagalvojęs tarė:

— Tas senelis — tai pats Dievas buvo. (Užrašė V. Dūdaitė, pasakė O. Vaškevičienė, 70 m. amžiaus, Naudžiūnų vnk., Panevėžio ap.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 8d4f8d4d0d075b921a1515b8ebb90f8ab7469ba1f6a656892303df514931e53b
- First added: 2026-10-09T13:27:45.045Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Gyveno toks ūkininkas, pas kurį atėjo kartą elgeta ir sako:”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 394; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-394/