# Žmogus ir Dievas

Source text title: Seniau, kai Dievas, seneliu pasivertęs, vaikščiojo po žemę,

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-395/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 395
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, Giltinė

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Seniau, kai Dievas, seneliu pasivertęs, vaikščiojo po žemę, — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-395.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-395%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Seniau, kai Dievas, seneliu pasivertęs, vaikščiojo po žemę, ėjo Jis vėlų vakarą su savo dviem apaštalais per kaimą. Buvo gana tamsu, ir jie nutarė kur nors pernakvoti. Užėjo pas vieną kaimietį ir paprašė naktigulto. Žmogelis gražiai juos priėmė ir pavalgydino.

Rytą apaštalai siunčia žmogelį pas Viešpatį, kad paprašytų Jį kokios nors malonės. Žmogelis nuėjo ir prašo, kad šaltinėlis, kuris sunkėsi jo kieme, visada būtų pilnas vyno. Dievas jo prašymą išklausė ir suteikė, ko jis geidė. Kaimietis labai nudžiugo ir, nubėgęs pas apaštalus, pasigyrė jiems, ko jis iš Dievo prašė.

Apaštalai, išgirdę, ko jis iš Viešpaties prašo, tuo jo prašymu labai * pasipiktino. Tr siunčia jie žmogelį antrą sykį pas Viešpatį. Dabar kaimietis, nuėjęs pas Viešpatį, prašo, kad jei kas prie jo kriaušės prieis, kuri auga jo kieme, tai kad tas nebegalėtų nueiti. Dievas ir tą jo prašymą išklausė. Dabar kaimietis, manydamas, kad jis tikrai gero dalyko paprašė, vėl džiaugiasi apaštalams, kad Viešpats Dievas jo išklausė.

Apaštalai ėmė jį barti, kodel jis neprašo amžinų dalykų, o tik žemiškų. Ir jau paskutinį sykį jie siunčia tą žmogelį pas Viešpatį. Žmogelis eidamas ir galvoja, ko čia jam paprašius geresnio. Pagalvojo žmogelis ir prašo, kad su kuo tiktai jis loš kortom, kad niekas jo neaploštų, o tik jis visus. Viešpats ir tą jo norą išpildė. Dabar žmogelis, net pasišokėdamas, bėga apaštalams pasigirti. Bet Apaštalai, išgirdę ko jis prašė, tik nusispiovė ir tiek.

Dievas padėkojo žmogeliui už vaišes, o žmogelis Dievui už suteiktas malones, ir Dievas su apaštalais iškeliavo toliau.

Likęs žmogelis pardavinėjo vyną, ir gražiai gyveno. Susikrovė nemaža turto ir gražius namelius pasistatė.

Kartą jis žiūri pro langą ir mato, kad kažkas prie jo kriaušės kruta. Gi nueina pažiūrėti — ir mato giltinę bestovinčią. Giltinė žmogų nutvėrė ir nebepaleido. Tr žmogelis atsidūrė prie dangaus vartų. Šv. Petras įleido žmogelį į dangų ir pristatė avių ganyti. Kartą siunčia Dievas vieną angelą pas tą žmogelį, kad jam atneštų vieną avelę. Angelas nuėjęs prašo vienos avelės, o žmogelis sako:

— Sėsk kortom lošti: jei išlosi, tai gausi vieną avelę, o jei ne — tai negausi.

Pradėjo jie lošti, ir angelas pralošė.

š 183

Siunčia Dievas antrą ir trečią angelą, bet ir tie pralošia ir neatneša avelės.

Eina dabar jau pats Dievas ir prašo vienos avelės, o žmogelis ir Dievui liepia sėsti ir sulošti su juo kortom. Susėdo jie lošti — ir Dievas išlošė. Žmogelis nusigando ir sušuko:

— Kas čia dabar yra! Aš visus visada aplošdavau, o dabar mane aplošė!

Dievas nusišypsojo ir tarė:

— Aš esu tas pats, kuris tau tą galią davė, — ir, paėmęs jį už rankos, nusivedė jį pas save. (Užrašė R. Steponavičiūtė, pasakė A. Steponavičienė, 60 mt. amžiaus, Panevėžio m.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 7701a5c70f93eba7ab8730221c0cf0d76f7d03db62f09ea7b08839dfbd6befaf
- First added: 2026-10-09T13:27:45.045Z
- Text version: 2026-10-09T13:27:45.045Z

Suggested citation: “Seniau, kai Dievas, seneliu pasivertęs, vaikščiojo po žemę,”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 395; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-395/