# Dievas ir našlė

Source text title: Gyveno mažoje trobelėje labai neturtinga našlė, kuri nieko

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-447/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 447
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Gyveno mažoje trobelėje labai neturtinga našlė, kuri nieko — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-447.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-447%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Gyveno mažoje trobelėje labai neturtinga našlė, kuri nieko daugiau neturėjo, išskyrus vieną karvutę. Ji eidavo pas žmones ir tarnaudavo, o ką uždirbdavo, tai tuo savo vaikelius maitindavo. Vasaros metu našlės karvė kartu su kitais gyvuliais ganėsi lauke. Vieną vakarą laukia našlė pareinant savo karvutės, kad ją pamelžus būtų kuo vaikai pavalgydinti. Bet ištiko nelaimė — jos karvę vilkas papiovė. Apsiverkė našlė, bet nesupyko, nes manė, kad Dievui taip buvo reikalinga. Vaikai prašė valgyti, o ji neturėjo ko jiems duoti. Paskum ji prisiminė, kad turi truputį miltų ir norėjo išvirti vaikams kokios nors sriubos, bet neturėjo kuo ugnies susikurti. Tad nuėjo pas kaimyną pasiskolinti ugnies, bet jis nedavė. Eina našlė namo verkdama ir mano, ką ji duosianti vaikams valgyti. Gi žiūri — netoliese pamiškėje ugnelė žiburiuoja — ir sumanė ji eiti parsinešti iš ten ugnies. Nuėjus pamatė senelį, bekurstantį ugnelę. Išsipasakojusi visą savo nelaimę tam seneliui, moteriškė paprašė jį ugnies. O to senelio būta Dievo.

— Laikyk prijuostę, — aš tau įpilsiu žarijų! — tarė Senelis.

Moteriškė pabijojo, kad neišdegtų prijuostė, bet Senelis jai sako:

— Nebijok! Pilk ir eik namo nežiūrėdama!

Parsinešusi tą ugnį namo, moteriškė pamatė, kad prijuostyje ne žarijos, bet — auksas. Nudžiugo našlė, pamačiusi auksą, ir nežinojo, kaip Dievui dėkoti. Paėmusi vieną auksinį, nubėgo ji pas tą patį ūkininką, nusipirko degtukų, miltų ir išsivirė sriubos. Visi pavalgė, o už tuos pinigus nusipirko kitą karvutę ir laimingai gyveno. (Užrašė S. Galinkevičiūtė, pasakė M. Jasevičienė 40 mt. amžiaus, Linkuvos m.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: bcd36619c6db68610f1e63ec745413dadc6933a522fc00bc87b205512a7807ef
- First added: 2026-10-13T21:31:33.695Z
- Text version: 2026-10-13T21:42:19.938Z

Suggested citation: “Gyveno mažoje trobelėje labai neturtinga našlė, kuri nieko”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 447; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-447/