# Velniai krepšyje

Source text title: Labai seniai, kai dar Viešpats Dievas vaikščiodavo po pasaulį,

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-459/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 459
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, velniai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Labai seniai, kai dar Viešpats Dievas vaikščiodavo po pasaulį, — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-459.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-459%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Labai seniai, kai dar Viešpats Dievas vaikščiodavo po pasaulį, kažin kur buvo labai didelis ir gražus, bet apleistas dvaras. Dideli rūmai su daugybe puikių kambarių ir dideliu sodu buvo niekeno negyvenami del velnių įsimetimo. Kasnakt jie ten keldavo didžiausią triukšmą ir nutildavo tik gaidžiams pragydus. Jei kada pasitaikydavo žmogui tuose rūmuose naktį pabūti, tai velniai jį užkankindavo ligi mirties.

Vieną kartą į dvarą užėjo kažin koks senas elgeta, krepšiais apsikarstęs ir stora šermukšnio lazda pasiramščiuodamas. Priėjęs dvaro rūmus, prie kurių stovėjo prievaizda su raktais, senelis prabilo:

— Prieteliau, ar neleistum man priglausti savo galvos po šiuo stogų? Matai, labai nuvargau, jau arti vakaras, o ašai visai užsimušiau!

— Tėveli, — atsakė prievaizda, — bet šiuose rūmuose niekas negyvena, tik velniai trankosi, ir aš tamstai nepatarčiau nakčiai čia

pasilikti! — Dievas mane saugos nuo nelabųjų ir neleis, kad kas bloga atsitiktų jo tarnui! — prašėsi senelis. — Jei tamsta neleisi manęs

į pastogę, aš gausiu sušalti kur patvoryje!

Pagaliau, prievaizda atidarė rūmus ir, įleidęs senelį į vieną kambarį, paliko jį nakčiai vieną.

Tas senelis buvo ne paprastas elgeta, bet pats Dievas, pasivertęs pavargėliu.

Kai tik atėjo vidurnaktis, tuojau pilni rūmai prigūžėjo velnių, kurie, įvairiais balsais klykdami ir cypdami, ėmė šokinėti apie miegantį Senelį. Pabudęs nuo to triukšmo ir išvydęs kas darosi, Senelis paėmė savo vieną krepšį ir sušuko velniams:

— Tuojau lįskite visi į šitą krepšį!

Ligi tik Senelis tuos žodžius ištarė, tuojau visi velniai — šmukšt, šmukšt — ir sulindo į krepšį, o Senelis, jį užveržęs, paėmė iš kampo savo šermukšninę lazdą ir kad ims duoti, kiek tik sveikatos turėdamas.

Kai Senelis atrišo krepšį, tai visi kipšiukai, kaip viesulas, nurūko į pragarą, ir nuo to sykio daugiau niekados tuose rūmuose niekas nebesivaideno.

Kad velniai taip gavo mušti šermukšnio lazda, tai jie ir po šiai dienai tebebijo to medžio lazdos. (Užrašė P. Kunavičius, pasakė L. Kunavičius, Dvareliškių km., Želvos vl.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 578ac63c12bbc91cdb7590b2f1c1fcb645b103c70059342e9c1c953394612fc2
- First added: 2026-10-09T13:27:45.045Z
- Text version: 2026-10-09T13:27:45.045Z

Suggested citation: “Labai seniai, kai dar Viešpats Dievas vaikščiodavo po pasaulį,”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 459; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-459/