# Dievas ir dagilėlis

Source text title: Seniai, labai seniai, kai dar tiktai buvo sutverta žemė, da-

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-54/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 9 (1935)
Collector/editor: Jurgis Elisonas (surinkėjas)
Original edition: 1935-01-01T00:00:00Z
Story number: 54
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![Seniai, labai seniai, kai dar tiktai buvo sutverta žemė, da- — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-54.jpg?v=legends%2Fia-65fd9607fbca768f0ff3532a-54%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Seniai, labai seniai, kai dar tiktai buvo sutverta žemė, dalino Dievas paukščiams plunksnas ir jų spalvas. Visus paukščius, laukinius ir naminius, papuošė įvairių spalvų rūbais, ir taip išdalino visas plunksnas. Kur buvęs, kur nebuvęs, ateina dagilėlis (seniau paukščiai, plunksnų neturėdami, negalėjo skraidyti ir pėsti vaikštinėdavo). Pamatė paukščiai dagilėlį ir ėmė iš jo juoktis, o Dievas ir klausia:

— Kur tu taip ilgai buvai užtrukęs?

Dagilėlis atsako:

— Iš namų anksti išėjau, bet pakeliui man nelaimė atsitiko: užpuolė neprieteliai šunys mažą kiškelį. Aš, tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau ligi šunys nubėgo!

Dievas nebeturėjo vienodos spalvos plunksnų ir, parinkęs jų nuo visų paukščių po vieną ar kelias, aptaisė jomis vargšą dagilėlį.

Kai dagilėlis buvo jau aptaisytas, tai visi paukščiai žiūrėjo į jį ir stebėjosi jo gražumu.

Dagilėlis, Dievui dėkodamas, linksmai grįžo namo.

Del to ir dabar dagilėlio rūbai įvairių spalvų. (Užrašė P. Valentinavičiūtė, Vaišvilčių km., Naujamiesčio vl.).

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-9-1935
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-9-1935/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.9%20(1935)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 04fb831600b4f70faef36e27a739a88d4fbfb55f1f5b2b26ddc0979a042a363b
- First added: 2026-10-13T15:21:31.150Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Seniai, labai seniai, kai dar tiktai buvo sutverta žemė, da-”, Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, no. 54; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-65fd9607fbca768f0ff3532a-54/