# Apė du broliu kareiviu

Source text title: Apė du broliu kareiviu

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-120/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 120
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unverified-source-note.

![Apė du broliu kareiviu — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-120.jpg?v=legends%2Fia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-120%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo du broliu kareiviu, tarnavo karaliui abudu labai teisingai, o kada reikejo jėm ait namo", padovanojo jem viresnėlis po muškietaitę. „Aina jėdu keliu, patiko mešką bėgant; viens pamierau' šaut — prašnekėjo meška, sako: ,„manę ne šaukit, aš jum duosu po vaiką." Davė po vaiką — bėga meškučiai paskui. Aina toliau, patiko vilką, pamierau šaut, tepgi vilkas sako: ,,manę nešaukit, aš jum duosu po vaiką," ir davė — jau bėga paskui juos vilkučiai ir meškučiai. Jėdu aidami patiko visokių žvėrių ir vis gau' po vaiką. Aina jėdu ir paskui abu bėga po pulką žverių. Atėjo jėdu an gryžkelės, pakase po žeme aukso kupką: ,,dabar, broli, sako, skirsimės: aš aisu vienu keliu, tu kitu, o kaip katram nusibos bevaikščiojunt, tai ateisim ant šito daikto, kad rasim kupką aukštinįką, tai jau busim viens negyvas." Dabar jėdu atsisveikino, nuvėjo viens vienu keliu, kits kitu.

Vienas nuvėjo in tokį dvarą ir vedė to pono dukterį; ale žiuri — už dvaro pagirij žiburys; klausė pas pačią, kas ten per žiburys. ,,Tu jau nenorėk ne žinot kas ten per žiburys." Ale jis nenurimsta, aina in tą stubelę. Atėjo in stubelę — nieko ner, tik pečius kurinasi ir girdi iš už pečeus balsas: „šalta man, šalta;" šits sako: ,,„na, aik susišilt." — ,,„Bijau šitų tavo žvėrių." — „Aik nieko nedaris." — ,„Bijau; daleisk man su rykštaite jėm pašmagot.'' — ,„Na gali." Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė — tep tuojaus ir pavirto visi in akmenis. Nepoilgam, kada atėjo ans jo brolis an tos gryžkelės, atsikase tą kupką, žiuri, — jau aukštinįka, na jau jam ženklas, kad jau jo brolis negyvas. Aina jis tuom keliu, katruom ans nuvėjo, žiurėt kur ans galą gavo — 0 jedu buvo tep, kaip viens. Atėjo jis in tą patį dvarą, kur jo brolis, pamato tą ano pati, kad parsiveda su žvėrim, sako: ,,n'o kur tu buvai teip ilgai?" Tep šits auprato, kad jau jo brolis če buvo; vakare nuvėjo jedu gult jis in viduri pasidėjo kardą. Dabar mislia toj ano pati, kas tai če yr, kad jis niekad to nedarė, tik šendien. Pernakvojo; an ryt' vakare žiuri, kad pagirij' štubele ir žiburys, klause jis vel: ,„kas ten per žiburys?" — „Ką aš tau aną syk' sakiau, kad tu nenoršk nė žinot, kas ten per žiburys." "Tep jis suprato, kad jau jo brolis ten galą gavo; pakilęs aina in t4 stubelę. Atėjęs tepgi nieko neranda, — tik akmens guli panašus an žverių ir viens an žmogaus, pečius kurinasi ir girdi — balsas iš užpečkio: ,,šalta, šalta." — ,,Na aik šen sušišilt." — „„Bijau šitų tavo žverių." — ,,„Aik, nieko nedaris." — ,„Bijau; duok man su rykštaite pašmagot šitiem tavo žverim." Sako: ,„aš tau duosu da šmagoti imkit, žverys, tą diedą draskyt!" Prašos' tas diedas kiek galedams — neleidžia, sako: „atgydik mano brolį ir žvšris, tai aš tavę paleisu." — „Aš negaliu pats jų atgydyt: tu man išpešk no kaktos plaukų, pertrauk per juos, tai atgis." Jis tuojaus išpeše no kaktos plaukų, pertraukė per visus ir visi atgijo. Tas jo brolis pakilęs sako: ,,tai tik saldžei miegojau." Sako: „jau tu če miegojai paverstas in akmenį," ir papasakojo, kaip jis juos atgydė. Ale anas brolis pasigirs, kaip geras: „kad aš, sako, su tavo pačia šenakt gulėjau...." Anas užpykęs, kad su jo pače gulėjo, anam šmaukšt galvą nukirto. Parėjo namo" in dvarą, vakare atsigulė, jis savo pačei nesako savo atsitikimo. Naktij' klause pati pas jį: „kodėl tu pereitą nakti buvai kardą in viduūrį.pasidėjęs, kad tu niekad to nedarydavai?" Tada jis suprato, kad jo brolis nieko pikto nepadarė, o jis jį nukirto. An rytojaus nuvėjo su žvėerim vel in tą stubelę, sako tam diedui: „atgydyk mano brolį." — ,,Aš ne galiu." — ,,ŽZverys, draskykit jį." Emė draskyt smertinai; jau jam nėr kas daryt, sako: „aš ne galiu atgydit, ale če toliau girioj gyvena mano sesuo, tai ji gali." Aina jėeškot, kur ta jo gesuo; atrado girioj stubelę ir rado tokią baisę bobą, 8ako: ,„boba, atgydyk mano brolį.“ — „Aš negaliu." — „Zverys, draskykit tą bobą." Tie kaip em6 draskyt, jau jei ner ką daryt, sako: ,,pešk man no kaktos plaukų, pertrauk per jį, tai atgis." Jis tuo' nupešė no kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį ir atgijo. Parsivedė abudu su žvėrims in dvarą pakėlė didelį benkietą ir gyveno abudu tam dvare iki amerties. (No Juozo Repeikos iš Ožkabalių užrašė V. B. 1894 m.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: b56ecc3f688462aa7dfaf31743222277ee0ad3e81d5a9000ded34011262b0ecc
- First added: 2026-10-12T20:21:32.803Z
- Text version: 2026-10-13T14:20:29.873Z

Suggested citation: “Apė du broliu kareiviu”, Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, no. 120; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-120/