# Apė stebuklingą paukštaitę

Source text title: Apė stebuklingą paukštaitę

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-149/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 149
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Apė stebuklingą paukštaitę — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-149.jpg?v=legends%2Fia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-149%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo toks žmogelis, gyveno pagirij' ir jis nieku ne užsiimdavo, kaip tik šaudimu: kaip katrą dieną daugiau užmušdavo, tai daugiau turėdavo, katrą mažiau tai mažiau. Ale vieną dieng jam po krumus bevaikščiojant pamatė tokis mažą paukštaitę labai dailią, norėjo ją šaut, ale pamislio, ką aš če turėsu naudos iš tokios maos, sako: rasi aš ją teip gyvą galėsu pagautie. Jis ją eme gaudit, toj' paukštaitė kaip lekiojo no šakos an šakos, pamatė po vienu sparnuku aukso literėm parašyta: „Kas mano šitą pusę suvalgis, tai viską žinos, kas tik dėsis an svieto," o po kitu sparnu pamatė parašyta: ,,o kas mano šitą pusę suvalgis, tas bus an viso svieto daktaru." Jis kaip tik tai pamatė, emė gaudyt, gaudyt, ir pagau' gyvą. Tuojaus nupynė kiečių klėtką, neša tą paukštaitę parduot. Nunešė in miestą, patiko jis vieną poną; sako: ,,ką nori už tą paukštaitę?" — ,,Penkis rublius" o tas pons: „,,verta tri“, o tu prašai penkis." — „Kad tu ne duodi 5, kits duos 10.7 Aina toliau, patiko kitą: ,,„ką nori už paukštaitę?“" — „,„Dešimts rublių," o tas vėl: ,,verta 5, o prašai 10." — „(Tu ne duodi 10, kits, duos 20." Aina toliau, patiko kitą: ,„ką prašai?' — ,„Dvidešits" — o tas pons: ,,verta 10, o tu prašai 20. — „Tu neduodi 20, kits duos 40," ir teip toliau pas kožng prašė dvigubai. Kad jau jis dasivavė iki 400 rublių, patiko vieną bagotą poną: ,,ką prašai?' —,, Keturis šimtu." Tuom syk" toj paukštaitė pasiplumsė sparnukais, užgiedojo, ponas pamatė po aparnais tuos parašus, ir

"jam užmokejo 400 rublių. Parsinešė namon. Tas pous buvo toks keliauniks, kad jis nelabai namie budavo; tą paukštaitę indėjo in vieną pakajų ir in tą neliepe nieko leist, o patsai išvažiau'. O pastą jo pačę vaikščiodavo viens apicieras. Atėjąs tas viriasnisis vaikščioja visur, sako: ,,n'o kodėl šits pakajus užrakytas?" Sako toj ponia: ,,če tai mus visokios suodinos drapanos?" — ,,Na tai ką, ką tos drapanos, ale vienok pažiurėt galima.“ Atrakino jam tą pakajų, jis pamatė tą paukštaitę, toj paukštaitė tuom syk' paplesdeno sparnais, jis pamatė tą parašą po sparnais sako: ,,žiurek, kad man ryt! ant piet' butu toj paukštait6 iškepta! "Toj ponia paliepe kukoriui, kad tą paukštaitę an piet' iškeptų; kokorius tuojaus tą padarė, — toj paukštaitė jau čirška an skaurados. O tas ponas turėjo du sunu — jau vaikščio' in iš kalą: tuodu vaiku parėjo pietų, rado an skaurados tą paukštaitę, pusiau perpleše jėdu ir suvalgė. Ateina nešt an stalo tam aficierui, žiuri — jau nėr tos paukštaitės! ,,N'o kas suvalgė paukštaitęi" o tie vaikai: ,,n'ogi mudu, perpleščm pusiau ir auvalgėm: argi če dideliam valgit toks mažas paukštukas?" Pasakė tam viresniam, kad jau vaikai suvalgė, sako: ,„kad jėdu suvalgė, tai žiurek, kad man tų vaikų rytoj' an piet' but širdys iškeptos!" "Toj' ponia tuojaus prisakė savo kukoriui naktyj: ,,kad tuos vaikus papjautum an ryt!, širdis jų iškeptum an piet." "Tas, katras tą pusę suvalgė, tas viską žino, ką veikia jų tevas ir ką mislia motina ir viską žino, kas tik sviete dedas: tie vaikai sugulė, jau jis žino, kad ateis juos pjaut, jėdu ne miega, o tas kukorius bega prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad but drasiau pjaut. Ale jau ateina pjaut. Ale tas vaiks sako: „,„n'o ką tu darai?" Teip tas nusigando ir peilis jam iš rankų išpuolė, sako tas vaiks: ,,aš viską žinau, ką tu nori daryt!" Sako: ,,jau če mum vienok nebuvimas: mes apsirengę aisim sau, — o ten buvo kalė su kalukais — o tu papjauk du šunuku ir jų širdis iškepk tam viresniam." Tiedu vaikai naktyj' išėjo, o tas kukorius papjovė du šunuku, ant rytojaus an piet iškepė tų šunukų širdis. Atėjo tas viresnysis, atbėgo drauge su juom šuo, tuojaus atnešė tais jam širdis, o jis sako: ,,aš nepratęs žmogieną valgyt," numetė tam šun', sako: „tu suvėsk.'' Už kiek ten laiko parvažiau' tas ponas; pati

jau jį patikus sako: ,,pas mus labai negerai: paukštaitė toj prapuolė, vaikai abudu numire....'? Tas pons: „na, tai ką dabar darysi, Dievas dave, Dievas ateme?" "Tie vaikai vaikščioja po svietą: tas viską žino, o kits — didelis daktaras: kad jis priaina prie ligoto, kad ir neduoda vaistų — kožnas ligonis pasveikšta! Turi jėdu gana pinigų, gražei apsirėdę, vaikščiojo jėdu penkis metus, parėjo jėdu namo" pas tėvą, pasiprašė in nakvynę, juodu prijėmė. Emė šnekčt jėdu in tą poną: „ar jus nė vaikų neturit" Sako ponas, tas jų tėvas: ,,neturim; turėjom du, jau penki metai atgal nebuvau namie, numirė abudu." Otie du vaikai pradėjo verkt, sako: „rasi tik n6 ne numire," o tas tėvas sako: ,,„numirė, kurgi ne...." Paskui tie vaikai papasakojo tėvui ką su tai paukštaite padarė, kaip tas žalnierių viresnėlis €jo pas jų motiną, kaip juos norėjo papjaut, kaip jėdu tą paukštuką pusiau suvalgė. "Tada tevas pamatė, kad tikrai jo sunus, tuojaus tą motiną an stulpo nušovė, ir likosi jėdu pas tėvą. (Mo P. Penčylos iš Ožkabalių, 1896 m. užrašė V. Basanavičius.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 67bed45a9e47fb9614cba4a1145b50319eeda81933661320e2ce3f0d00a589de
- First added: 2026-10-12T20:31:22.235Z
- Text version: 2026-10-21T06:12:21.002Z

Suggested citation: “Apė stebuklingą paukštaitę”, Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, no. 149; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-149/