# Apė ažį ir ponų dukteris

Source text title: Apė ažį ir ponų dukteris

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-150/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 150
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![Apė ažį ir ponų dukteris — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-150.jpg?v=legends%2Fia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-150%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo toks žmogelis su pače, turėjo šešmargį, ale jėdu neturėjo vaiku: jedu vis budavo suklaupę sukiša galvas ant piestos ir, in tą piestą ašaras leisdami, meldė no Dievo, kad jems duotu vaiką — Dievas vis jų neišklau-

"86. Ale vieną vakarą meldės karštai su ašaromis, kad duotu nors tokį vaiką, kaip ažiuks; ale žiuri an rytojaus, kad toj' piestoj' guli ažiuks. Tas ažiuks pradėjo šnekėt kaip vaikas ir bėginet sau po stubą. Tas žmogelis turėjo paršiuką, kiaulaitę ir gaidį; ale tas ažiuks sako in t6- vą: „aik tu į girią aną didžiąją, apješkok ko no storiausį aržuolą, gražiausioj vietoj stovintį." "Tas tėvas nuvėjo in tą girią, aprinko ko no storiausį aržuolą ir parėjąs sako tam ažiūukui kad: ,,jau aprinkau." — ,(Gerai, dabar duokit man tą paršiuką ir kiaulaitę, ir vesk manę in tą

"girią." Nuvedęs tėvas juos pas tą aržuolą su tais paršais paliko juos tenai. Jam girioj' bunant atvedė toj" kiaulaite 10 kiaulaičių, ir vieną kuiliuką, o jis pergyveno toj" girioj 11 metų, o tos kiaulės vis veisėsi ir kožna vis ved6 po 10 kiaulaičių ir po vieną kuiliuką, o per 11 metų kas ten per skaičius buvo! Vieną sykį atėjo tas

tėvas pas t4 savo sunų pažiurėt, sako jam tas ažiuks: „„varykis, tevai, šitas pirmutinias 13 kiaulių, kokią pasipjauk, kitas parduok, gausi daug pinigų," o jau tos kiaules teip bo' inaugę per tiek metų geroj' ganiavoj', kaip jaučei, — ,,už tuos, sako, pinigus nupirk lentą ir aptverk savo visą tą lauką, ir nupirk kviečių, šerk gerai tą gaidį." Tėvas teip ir padare. O tam ažiui au tuom pulku kiaulių girioj' gyvenant, jojo viens dvarponis per girią, suklydo ir injojo in tais kiaules: tos kiaulės apė jį apšoko, kamanas nutraukė, jau jam jot neduoda, tai ne žertas — girinės kiaulės, ir jau jam ne po ilgai valandai mirtis!.... Aleateina tas ažiuks; mako tas ažiukš tam ponui: ,,pažadek tu man dukterį, tai tu išjosi iš tos girios." Mislija ir šeip ir teip — gyvastis mieliau; pažadėjo dukterį, pasirašė tam ažiui. Tas ažiuks tas kiaules nuvaikė; tas pons nujo' sau namon. Parjojąs papasakojo namie savo atsitikimą, ir sako: ,„kitaip no mirties negalėjau išliktie, kaip tik tavę, dukrele, pažadėdams ažiui." Toj' duktė verkt! Sako tevas: ,,neverk, ką če ažys giliuoja! apkasim geras grabias, apleisim aplink vandeniu, aptversim — ažys neperlys...." Jojo kita pons, paklydo, turėjo dukterį pažadai. Atjojo trečias ir tas injojo in tais kiaules, ir tas turėjo pažadėt dukterį ažiui. Parjo' tas pons namon!', papasakojo savo atsitikimą, ir sako: „kitaip no mirties negalėjau išliktie, kaip tik tavę, dukrele, pažadėdamas ažiui." O toj' duktė sako: ,,tai ką, kap atjos, tai aisu." Po tam atėjo tas jo tėvas in girią pas tą ažį: sako ažys: ,,tėvai, dabar jau gįsim tais visas kiaules namon", ir parginė tais visas girines kiaules, kaip kokias namines, ir privare pilną tą aptvertą šešmargį. Dabar sako tas ažiuks: „tėvai, parduok daug kiaulių, paimsi gražaus grašio, o už tuos pinigus pastatyk gražias trobas, o aš josiu pas mergą." Tą gaidį kviečiais įšerė per kelis metus, kaip arklį; tas ažiuks užsiaedo an to gaidžio joja pas mergą. Atjojo pas t4 poną — vanduo apleistas apė visą dvarą, tas gaidys pasikėlęs perlškė per tą vandenį, atlekęs po langu ,,kakarieku", paplumsėjo sparnais. Žiūri per langą, sako: ,,jau ažysče." Atėjo in pakajus: ,, Na, sako ažys, kur tavo duktė? atjojau vestie." "Toj' duktė pamačius — verkt! kastis in žemias! "Tas ponas sako: „„ažy, imk tu no manęs, ką tik nori, tik palik dukterį," ir tuo ilgai-trumpa!

davė jam karietą, porą arklių ir pripilė pilną vežimą pinigų: davė tas pous žmogų, važuoja, o jis joja au to savo gaidžio pas antrą. Pas antrą ir teip atsitiko: davė jam daug pinigų, paliko ir antrą mergą, važuoja tas žmogus su pinigais, o jis joja pas trečią. Atjojo po laugu, pasiplumsė' gaidys sparnais, užgiedojo; žiuri, kad jauažysčo. Atėjo in pakajus, toj' duktė jo nesibaido, sako: ,,kad tu tevai, manę jam pažadėjai, galėsu ait už jo." Motina tos mergos sako savo dukterei: ,,kaip jau judu apsiženisit, nuveisit gult, tai jis pasidės šitą skūrutę ažio ant kedės, o jis pasidaris gražus jaunikaitis, ir da prieš ainant gult pasakyk tarnaitei, kad užkaistu vandens, tai tu neva aik laukan ir pagriebk tą jo kailelį, nunešk ir inkišk in verdantį vandenį; sugryžus atsigulk pas jį." Tuojaus insedo toj' pana in karietą an tų pinigų, važuoja, o jis joja ant to savo gaidžio. Pargabeno ją namo, džiaugiasi tie tėvai, kad parsigabeno tokią gražią paną, arklius, karietą ir daug pinigų. Ilgai nelaukus, tuojaus surengė veseilią ir ažys vedė tą mergą. Kada jau nuvėjo in kamarą gult, €męs tą savo kailelį pasidėjo ant kedės, o ji, neva aidama laukan, pagriebė tą skurutę, nunešė, inkišo in verdantį vandenį ir suvirino, atėjus vėl atsigui6e. Ant ryt", kaip tik kėlė, tuojaus tik griebia, griebia nuo kedės tą skurutę — jau nėr! Ką vargšui daryt? jau tur būt žmogum. Kada jau jis pasirode žmogumi, ką pirmai veseilią kėlė, o paskui dą didesnę, kur ir aš pribuvau au toslinksmybės. (Vo G. Lizdienės iš Ožkabalių, užrašė 1895 m. V. B.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- OCR file: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: d2611f31150cad83fbb0a9561736e58cf0c0cacb0c0239e901113a911dbea36e
- First added: 2026-10-13T23:01:34.182Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Apė ažį ir ponų dukteris”, Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, no. 150; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-150/