# Apė vieną našlę, žmogžudžius ir žvėris

Source text title: Apė vieną našlę, žmogžudžius ir žvėris

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-155/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 155
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: unreadable-ocr.

![Apė vieną našlę, žmogžudžius ir žvėris — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-155.jpg?v=legends%2Fia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-155%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo viena našlė, ji turėjo vieną sunų, Jonuką; ale vieną sykį reikėjo jei ait' pas savo gentį in svečius, toli per girę reikėjo keliautie. Beaidami per girę an kelio rado diržą su aukso parašu. Tas vaiks nor' tą diržą pasiimt', toj' motina sako: ,,ką tu če, vaikeli, imsi tą diržą, gal but da koks užmonytas." Vaiks paklausė, pačjo toliau, ir sako motinai: ,,jus biskį paeikit, aš če aisu in šalį," o jam mislinos, kad tą diržą paimtie. Nuėjąs perskaito tą parašą, kad kas tuom diržu apsijuostu, tai neavietišką pajiegą turės. Tas vaikas tuom diržu apsijuose; stovėjo netoli didelis aržuolas; pajėmęs tą aržuolą išrovė, numetė ir davijo motiną, o motina sako: ,,Kur tu teip ilgai buvai?" Sako: ,„tai ten biskį užtrukau;'' o apė tą diržą jei nieko nesako. Pačjo toliau, rado stubelę girioj' žmogžudžio; užėjo in tą stubelę. Tam žmogžudžiui ta jo motina patiko, sako: „dabar mudu ženisimes." N'o ta: ,,kap aš už tavęs tekėsu, kur aš savo šitą vaiką pad6ėsu," o žmogžudis sako: ,„tai vis šeip teip mes jį uždusisim: tu neva apsirgk, o jam liepk, kad jis tau parneštu žuikės pieno." N'o toj' motina jau tuo" ir apserga, 8ako tam sunui: ,,vaikeli, tep man nesveika, kad tu man parneštum zuikės pieno, tai aš pasveikčeu.“ — ,„Gerai, mamą, tuojaus bus." "Taa tik išėjo iš astubos, tuojaus bėga zuikė, pamierau"' šaut, sako: ,,ko nori Jonai?" — duok man pieno." — ,, Aš tau duosu pieno ir duosu vaiką ant pagelbos." — ,„Gerai." Tuo viską padarė, parnešė jei, o ar ji gėer6 ar ne, nes jei nieko nereikė' tik lasdų. Sako tas diedas: ,,dabar siųsk in girę, kad parneštu giriuį karvelį." Sako: „vaikeli, man nieko negeriau, aik in girę parnešk girinį karvelį, tai man, rasi, bus sveika." Jonuks, kaip tik išėjo in girę, tuo žiuri lekia karvelis, jis nor' šaut. Sako karvelis: ,,nešauk tu manęs, ko nori, Jonai?"" — „Duok man savo vaiką." — ,,Aš tau duosu vieną vaiką motinai, o antrą duosu tau ant pagelbos.“ Teipir padare. Jau lekia paskui jį į karvelis ir bėga Mikis. Parnešė mamai tą karvelį, nors jei jo nereik",

jau parnešė o to ir to. Šneka jėdu: „ką su juom darytė" Sako senis: ,,„tegul aina, sakyk jam, lapės pieno parnešt." Sako toj' mama: „aik vaikeli, parnešk man lapės pieno, tai, rasi, bus sveikiau." — ,,Gerai." Tuojaus sunus jos gailėdams, išėjo in girę, pamate bėga lape: ,,stok — šausu." — ,,Ko nori, Jonai??? — „Duok pieno." — ,,Aš tau duosu pieno, ale da duosu ir vaiką pagelbon." Tuojaus pamelžė lapę, davė lapuką ir bėga paskui. Parneše to pieno, gėrė-negėrė, tas diedas vėl ją mokina, sako: ,„siųsk tu jį, kad jis parneštų vilkės pieno — toj? vilkė jį sudraskys." Pasišaukė vaiką, sako: ,,vaikeli, nieko nemačija, aik tu man parnešk vilkės pieno, rasi, tik bus sveikiau." Tas Jonuks išėjo in girę pamatė bėga vilkė, pamierau' šaut; sako: ,,„nešauk tu manęs, ko nori, aš tau duosu." Sako: ,,duok man savo pieno.'' ,,Duosu pieno, ale da ir duosu vaiką ant pagelbos." Davė pieno ir vaiką; parnešė. Sako tas senis: „na, kad jį vilkė nesudraskė, siųsk jį, kad parneštu levės pieno." — „Zinai ką, vaikeli, aik tu man parnešk levės pieno, rasi, bus geriau." Jis kaip no anų, teip ir no levės parnešė. Vis ner jei neva geriau; siuntė meš kos pieno. No meškos gau? pieno ir vėl meškntį parnešė. nekas jedu, kas če bus, kad jis niekur nežųsta. Sako: „siųsk tu jį, kad jis parneštu iš žmogžudžių sodo obuolių. Tai kap jis nuveis, jau jis iš ten negriš: jį ten anie užmuš." Sako: ,,vaikeli, kad tu nuvėjąs parneštum iš žmogžudžių sodo obuolių, tai, rasi, aš tik pasitaiayčeu." — ,„Gerai; tuojaus parnešu." Aina in tą žmogžudžių sodą — 0 tų žmogžudžių buvo dvylika. Atėjąs in sodą su savo žvėrimis, pamatė labai gražių obuolių: jam“ jie labai patiko. Pataik6 no tokios obels, kaip tik suvalgė vieną obuolį, teip ir užmigo ir turėjo miegot visą parą. Paraina in s0d4 viens žmogžudis pažiūrėt, ale kaip tik pamatė tie žverys jo, kad jau aina prie jų pono, tuojaus žverys sudraskė jį. Pareina kits, ir tą sudraskė, ir teip po vien4 ejo ir sudraskė vienuolikę. Ale pareina dvyliktas, o tas ir labai drutas buvo, o in tą sykį pabudo jau ir Jonas. Tas žmogžudis sako: ,,ar tu atėjai obuolių mus vogt', palauk, aš tau parodysu," ir puolė an Jono, 0 tam sode buvo labai didelis akmuo. Jonas griebė viena ranka tą žmogžudį už krūtų, o antra tą akmenį pakėlė ir pakišo tą žmogžudį po akineniu. Priskynęs skepetą obuolių, parnešė motinai. Jau anie mislio', kad nesugriš, ale žiuri kad jau pareina, ,,Na, sako, jau jis ir teu neliko; dabar kaip parneš, tai tu jį siųsk in prakeiktą malung, kad jis parneštu miltų, tai jau jis iš ten nesugriš." Atnešęs padavė motinai tuos obuolius. Sako: ,„Gerai, vaikeli, kad tu parnešei tų obuolių, jau biskutį man geriau, ale da tu man nuvėjąs in prakeiktą maluną parnešk mi!- tų, tai jau man bus sveika." Vedasi su savo žvėrimis in tą prakeiktą malunę. At6ją iu tą maluną inėjo visi in vidų, pasisemė miltų, išėjo jis iš to maluno ir žvėrys visi išbėgo; liko malūne levas ir meška, duris užsidarė ir liko tam malune. Ziuri jis in tą maluną — gaila palikt, ale rodos nėr. Palikęs parėjo pas motiną, parnešš tų miltų. Dabar jėdu šnekas: ,,ką su juom daryt?" Klause motina pas jį: ,,iš kur tu tokį vieką gavai?" — ,,Nugi žinot, kap aš radau tą diržą su aukso literėm: tai kaip aš su juom apxijuosiu, tai aš tokį vieką turu." — ,,Še, vaikeli, aš tau galvą paješkosu." Kaip pradėjo galvą jėškot, beješkodama atknaibė tą diržą jam no pilvo ir metė tam seniui an pečiaus. "Tas žmogžudis su tuom diržu apsijuosęs sako: „dabar kurk pečių, mes jį sudegįsim." Tuojaus pakur6 pečių, jau tas tik žėruoja, jau jį mes in pečių. — ,,Na, dabar jis sako, kad ir jau jus manę ir sudegįsit, ale daleiskit man da biskutį pasimelst," o karveliui insakė, kad Iėktu pas levo ir meškos tėvus, kad bėgtu su giminėm savo gelbėt vaikų 1 prakeikto maluno. „O man, sako, jau pečius prikurytas sudegit." Tas karvelis nulčkė pas savo tėvus ir meškos, sako: ,, būgkit vaikus gelb6t iš prakeikto malūno. O Jonui jau pečius prikurytas, jau Joną degįs." Tie tuojaus susikvietė daugiau žvėrių ir bėgt pas tą maluną! Atbėgę kap ėme tie iš vidurio verst, o šie iš lauko, parvert6 an šono tų maluną ir visi išsiliuosau? iš tos nevalios. ,,Dabar, sako: „,bėgkim, nes jau Joną degįs." Atbėgo žvėrys pas stubelę, jau beveik inmest Joną in pečių: tuo duris išmušė, tą žmogžudį sudraskė, o Jonas tą diržą apsijuosęs, tą savo motiną prikalė prie sienos, sako: ,,aš tau gana gerai dariau, o tu man norėjai smertį padaryt, tai tu če dabar busi prie šitos sienos iki numirsi." O pats iššjo in svietą su žvėrimis. (No Kaz. Bepirščio iš Ožkabalių, užrašė V. B.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Yvairios_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Dalis_III_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 3dd16d30441bb87dde25ba92baa3d6f6d9c0654c6f6015846d0ac511840949b8
- First added: 2026-10-09T13:47:14.045Z
- Text version: 2026-10-21T08:54:11.587Z

Suggested citation: “Apė vieną našlę, žmogžudžius ir žvėris”, Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, no. 155; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-155/