# Apė galingą kareivį

Source text title: Apė galingą kareivį

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-171/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis
Collector/editor: Jonas Basanavičius (surinkėjas)
Original edition: 1904
Story number: 171
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![Apė galingą kareivį — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-171.jpg?v=legends%2Fia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-171%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Gyveno vargdienis žmogelis, labai didelis girtuoklis: kokį grašį kur gavęs, tuoj' in viešbutį nučjęs, pragerdavo. Netoli to viešbučio, prie pat' kelio buvo šaltinėlis, aplink tą šaltinėlį graži pievelė, tai kada jisai girtas aidavo, tai visados toj' pievelėj' issimiegodavo. Vieną kartą buvo labai išalkęs, teip labai norėjosi jam valgyt', kad jau nebegalėjo toliaus aitie. Apsičiupinėjęs kišenius rado plutukę duonos, pavilgė in tą šaltinį ir pasidėjo ant krentuko, šale savęs, kad susiminkštįtu. Vasaros laike saulutė kaitina,o jis nelabai da buvo issipagirojęs — teip sau vargšas ir užmigo. Pabudęs žiuri iu tą plutelę, jogei ant tos vietos, kur ji buvo, tiktai didelė kruva musių. Teip jisai, užpykęs, kaip jau režs per tą krūvą muūsių — žiuro, jogei daug labai užmušė. Pradėjo jisai jais sškaitytie: suskaitė septynis šimtus musių,da gi septynis varmus. Nučjo jisai in valačiaus namą ir apskelbė, jogei teip gali padarytie: vienu ussiimojimu užmuša septynis šimtus ipatų ir septynis galinčius. Teip jam valdžios tarnai su auksinėms literomia an kaktos tokį padėjo parašą: ,,galingas kareivis, vienu ussimnojimu užmuša 700 ipatų ir 7 galinčius." Dabar, iš kanceliarijos iš6jąs, sūgryžo atgalios pas tą šaltinį ir lengvu miegu užmigo — 0 tenai vienas jenarolas buvo papratęs visados, kada tiktai važuoja, iš to šaltinio vandens atsigertie, nes labai gardus vanduo buvo. Važuoja pro tą šaltinį, žiuri, kad gūli žmogysta; sustojęs liepė savo vežėjui atneštie vandens. Vežėjas pri6jąs žiuri, kad — su parašu an kaktos; perskaitęs sugryžo atgalios, pasakė savo ponui, kad toks kareivis, jogei vienu ussimojimu užmuša 700 ipatų ir7 galinčius. Nuvėjo pažiūrėti ir pats jenarolas; perskaitęs, kad toksai galingas, pradėjo budįtie jį iš miego: „ponas kareivi, ponas kareivi!" O kareivis pabudęs rusčei paklaus€: ,,ko nori, kad Jendi in akis?.." — .,Meldžiu tamistos — sako jenarolas — neužpyktie an manęs; ar negaletumet"' važuotie su manim — jau man rytoj paskutinė diena, reik stotie an pleciaus, o jaigu rytoj neatlaikysu, tai jau atima nuo manęs viską." — ,,Gerai, pažiurėsim," atsakė kareivis. Insisedo pas tą jenarolą in karietą ir važuoja. Parvaževo; davė gerai pavalgyt, gertie, ko tiktai panorėjo. An rytojaus davė jam gerą arklį, sutais6 kareivius ir leidžia užbaigtie karę. "Tas kareivis sako: ,„duokite ko no menkiausį arklį, nes kaip aš josu an gero arklio, tai nebusu toks galingas" —o ji- "sai nabagas buvo nusiminęs, tai mislijo, ties giria dajojes, pabėgtie, dagi ussisedo be jokio pamovimo, tiktai pasiėmė valgyt' ir mažą rykštelę. . Visi kareiviai joja keliu, o jo kumelaitė kaip pradėjo jį nešt' an girios! O te nai pagiriu buvo pastatytos kartuvės: kaip insipainiojo toj' kumelait6 in tais kartuves, kad ait' tai ait' tiesiok an to neprieteliaus!: Ans pamatęs, kad jau atjoja, stoja an karės; atsigryžta in šoną — atlekia tiesiok an jų neapsakoma baisybė! "Teip jis persigandęs — bėgtie: pametė savo visus ginklus ir pasidavė be jokio priešingumo! Sugryžta kareiviai su tuomi galinčium-kareiviu, apsako jenarolui, jogei karė pabaigta. Padarė jenarolas didelį balių, dėkavojo jam už tai, ale sako, kad šitoj, girioj' yra labai daug žmogžudžių, kūrie daug blogo tam jenarolui daro. "Teip tas kareivis: ,,tai maža beda su tuom." Liepš nuvežtie tris brikus virvių in pagirį: „tai aš vienas su jais rodą padarysiu...." Jenarolas viską teip ir padarė. Nuvėjo kareivis, atsisėdo pas tais virves, užsideg6 pypkutį ir ruko — 0 tie žmogžudžiai gyve no urvuose. "Teip vienas išlindo iš urvo, pažurėjo ir vel sugryžo in urvą. Išeina jau daugelis, prisiartina, žuri in tais virves, žuri in tą parašą, kad toks galinčius, tiek vient užsimojimu užmuša, prašo jo, kad aitu pas juos in svečius. Nuvėjo jisai in tą urvą, ir tą pypkį nenustoja rukęs; klausia tie žmogžudžiai, kodėl jisai teip drutas. Kareivis sako: ,,ar jūs nematote, jog aš nenustoju trukęs? jaigu aš nerukyčiau parą, tai ir aš tiktai tiek pajėgčiau, kaip ir jus — aš tokias žoles Tukau.“ Prašo tie žmogžudžiai, kad duotu ir jiem parukytie, atšoko kareivis: ,, negalima jums duot? rukytie, nes jus labai pikta notura, jus ir teip daug blogo padarėte, ale jaigu jus norite but" drutesni, daugiaus pajėgtie, kaip

dabartės jus galite, tai aikite tais virves, ką aš čion pagirij' padėjau, atsinešt ir riškite vienas kitą ko dručiause, kad nepasileistumete, nes jaigu kartais pasileisite, tai tas (?) kitus užmušite, o aš tada duosiu jumis parukytie ir po trijų valandų paleisiu, tai jau juūs' širdys būs suminkštėję — nebusiie toki pikti, o dabar tai jus visą svietą per tris valandas užmuštumete...." Nuvėjo tie žmogžudžiai, suneše virves, Tiša viens kitą ko dručiausei, kad tiktai nepasileistu, nes kožnas bijo mirtie. Kada visi jau susirišo, liko jau tiktai vienas, paskutinį surišo tas kareivis; sako: ,,dar jus pagulčkite, o aš aisiu atsinešt' tų žolių. Išėjo kareivis, suguldęs visus in eilias — o tenai tų žmogžudžių skaitlius buvo penki šimtai ir penkiolika — parėjo pas tą jenarolą ir sako: „daug darbo turėjau gyvus paimtie; siųsk vežimus tegu veža in dvarą" Jenarolas netiki, kad tai yra teisybė, pasiunts kitą kareivį pažiurėtie. Parėjąs kareivis papasako', jogei tai yra tikra teisybė. Pasiuntė jenarolas keletą vežimų, kad nuvežtu in dvarą: veža in dvarą ir krauna in rietuves — prikrovė kaip malkų. "Teiposgi padarė balių, pamilėjo gerai tą kareivį, padekavojo ir da prašo, ar nega- Istu da vienam pagelbėjime butie. Sako: „šitoj girioj' da yra tokių žvėrių, kurios užpuola an žmogaus ir 8udrasko: atsirado baisus levas, kurs nieko nepraleidžia..." Teip tas kareivis sako: ,,mažas daigtas! leisi da man in pagelbą dešimts kareivių, kad butu apsiginklavę, kad kai aš su levu ausitversiu, tai jie subadytu, sušaudytu jį. Teip ir padare. Išėjo in girią, issiklausė pas kareivius, kurioj' vietoj" prisilaiko toj' žvėris: ,„aikite — sako — jūs in tenai, jus ją pabaidysite, o aš aisiu čionai, tai aš ją patiksiu, tai kai aš šauksiu, tai jus atbėgkite...." Persiskyrė su kareiviais ir bėga jau, kad pabėgtų. Jam bebėgant ir pasitinka tą levą: kaip tiktai griebs jį toj žvėris, tas kareivis vos spėjo už aržuolo užlystie. Tas 1evas perpykęs, kaip jau griebs per aržuolą, ir sūmuš6 nagus po tris colius in aržuolą — o jo nagai buvo no sprindžio ilgumo! Tas kareivis capt jį už kojų ir — rėkt! Atbėgo kiti kareiviai, sušaudė, subadė tą žvėrį ir aina šau ramei namon. Parėjąs papasokojo jenarolui, kal kareivis palaikė levą už kojų, iki jie atėjo ir, atėją sušaudė. Nuvaževo ir tą parvežė in dvarą. — Tas jenarolas turėjo vieną dukterį; padarė didelį balių, supraše visus kaimynus, apženijo tą galinčių-kareivį su savo duktere ir pavedė jam visą savo karalystę. Ir aš tenai buvau, pas pečių sėdėjau, in vestuvinįkus žiūrėjau ir ką

siejas ir mačiau, žodis in žodį užrašiau. (Nuo Senapy- 168.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii
- OCR file: https://archive.org/download/jonas-basanavicius-yvairios-lietuviskos-pasakos-dalis-iii/Jonas_Basanavi%C4%8Dius_-_Yvairios_Lietuvi%C5%A1kos_Pasakos_Dalis_III_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 96f5e7f613e1b53eeb561240e659e06f4c204c5442b9993697b8f07869cdff1f
- First added: 2026-10-09T13:47:14.045Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “Apė galingą kareivį”, Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, no. 171; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-72c6ffc337fcef2ec3cbde76-171/