# Velnias ir vilkas

Source text title: Seniau, jeigu kas prapuldavo ar kas atsitikdavo, tai Žmonės

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-804450ac96f3465b9f0ab61b-4/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 2 (1930)
Collector/editor: Leidinyje nurodyti tautosakos užrašytojai ir pateikėjai
Original edition: 1930-01-01T00:00:00Z
Story number: 4
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Velniai, velniai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Seniau, jeigu kas prapuldavo ar kas atsitikdavo, tai Žmonės — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-804450ac96f3465b9f0ab61b-4.jpg?v=legends%2Fia-804450ac96f3465b9f0ab61b-4%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Seniau, jeigu kas prapuldavo ar kas atsitikdavo, tai Žmonės kaltindavo velnią, sakydami: — Gal velnias jį nunešė; gal velnias ji nujojo!

Velniui tos žmonių kalbos labai nepatikdavo. Kartą nuėjo jis prašyti Dievą, kad žmonės jo taip nebekaltintų. Dievas jam liepė nulipdyti iš molio panašų į šunį gyvulį ir praminti jį vilku. O nulipdžius vilką, kad jis būtų gyvas, Dievas liepė velniui tris kartus, atsistojus prieš jį, šitaip sakyti: — Vilke, vilke, griebk mane! — ir vilkas būsiąs gyvas. Velnias nuėjo pakrūmėn, nulipdė vilką ir sako:

— Vilke, vilke, griebk Dievą! — Taip tris kart jam tarus, vilkas vis tiktai netapo gyvas. Tada velnias vėl nuėjo pas Dievą skųstis, kad vilkas nepalikęs gyvas. Dievas vėl liepė sakyti: — Vilke, vilke, griebk mane, bet negriebk Dievo!

Velnias nuėjo prie vilko, pasilenkė berželį ir mano, kad, kai vilkas jį griebs, tai jis su berželiu kils aukštyn. Vieną kartą velniui pratarus: — Vilke, vilke, griebk mane! — vilkas sujudėjo. Antrą kartą jam pasakius: — Vilke, vilke, griebk mane, — vilkas pasiruošė griebti. Trečią kart jam taip pasakius, vilkas puolė griebti velnią, bet velnias su berželiu ėmė kilti aukštyn — ir vilkas jam įkando kojon, ir kraujo lašas nulašėjo vilkui ant kaktos. Taip atsirado vilkas, ir žmonės jo labai bijo, nes ant jo yra velnio kraujo. Nuo to laiko, jei kas atsitinka, žmonės, užuot velnią kaltinę, kaltina vilką,

Užrašė R. Mergiūnas. Pasakė St. Strutinskas, Bakšėnų, k. Salamiesčio par.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-2-1930
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-2-1930/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.2%20(1930)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 177f9ac71d3c5b49bef4ad8768463537ef160a1e474d7fee4cce8d22f37bccf1
- First added: 2026-10-09T13:28:26.858Z
- Text version: 2026-10-09T13:28:26.858Z

Suggested citation: “Seniau, jeigu kas prapuldavo ar kas atsitikdavo, tai Žmonės”, Mūsų tautosaka. T. 2 (1930), 1930-01-01T00:00:00Z, no. 4; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-804450ac96f3465b9f0ab61b-4/