# Gulbė, karaliaus pati.

Source text title: Gulbė, karaliaus pati.

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-9dbd4ed14a7d8741c7206dc1-1/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Tauta ir žodis. Kn. 2 (1924)
Collector/editor: Leidinyje nurodyti tautosakos užrašytojai ir pateikėjai
Original edition: 1924
Story number: 1
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, laumės, raganos

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Gulbė, karaliaus pati. — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-9dbd4ed14a7d8741c7206dc1-1.jpg?v=legends%2Fia-9dbd4ed14a7d8741c7206dc1-1%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo du seneliu. Juodu eidavo kas rytas liedymų kirsti. Kai jie išeina, Gulbė ima ataskrenda, sparnelius padeda, pavirsia mergytė, krosnį pakūrena, valgyti išverda, apsitrūsia ir vėl išskrenda. Prie to jiedu priprato. Namai jiem nerūpi — visada visa padaryta. Gaila tiktai, kad toji mergyte neiškenčia vėl nepavirtusi gulbe. Na, taip vieną rytą senukas atsigulė po kubilu ir pastebėjo, kaip ji, vieną sparną palikusi, išėjo vandens. Tada senukas ėmė ir sūkūrino jos sparną. Jai likus ant visados mergyte, pasidarė taip ilgu, taip ilgu: gaila tėvo, motinos, gaila mylimojo bernelio.

Ir atsitiko, kad tenai medžiojo . karalius, ir jam labai patiko toji mergytė. Jisai sako seniukui: „Aš tau duosiu milijoną pinigų, tik man ją atiduok!“ Ką darys senelis, ėmė ir atidavė. Parsivežė ją karalius namo. Parsivežęs vedė ir po kiek laiko susilaukė sūnų. Ji pasisamdė auklę ir vieną dieną vaikščiojo su ja po sodą. Žiūro, skrenda gulbės. Pirmiausia skrenda jos tėvas ir gieda:

Žiūriu, žiūriu ir išvydau

Savo dukrelę besėdinčią, Savo sūnelį besupančią, Šilkų skarelę beryšinčią, Aukso žiedeliu bemaustančią, Aukso knygeles beskaitančią. Mesiu, dukrele, savo sparną: Palik sūnelį vargų vargti.

Susigraudino jos širdelė, rieda krinta ašarėlės. Galop tėveliui giedodama atsakė:

Nemesk, tėveli, savo sparno, Nepaliksiu sūnelio vargelių vargti.

Taip atsakius tėvui, parėjo į vidurį. Karalius klausia: „Kodel tavo akys ašarotos?“ Ji sako: „Berniukas verkė, ir aš verkiau“. Kitą dieną taip pat motina skrenda ir vėl taip gieda. Paskui skrido brolis, sesuo. Paskiau skrido jos bernelis ir gieda:

Ziūriu, žiūriu ir išvydau

Savo inergelę besėdinčią, Savo sūnelį besupančią, Šilkų skarelę beryšinčią, Aukso žiedeliu bemaustančią, Aukso knygeles beskaitančią: Mesiu, mergele, savo sparną: Palik sūnelį vargų vargti.

Ji nesusilaikė ir atsakė:

Numesk, berneli, savo sparną, Paliksiu sūnelį vargelių vargti.

Bernelis numetė jai sparną, ir ji išskrido su juo svetimon šalin. Neilgai džiaugėsi savo berneliu. Greitai jisai žuvo svetimoj šaly, ir ji vėl nebeturi su kuo gyventi; karalius, jos nesulaukęs, ilgai aimanavo, ilgai jos ieškojo, didelius turtus siūlė tam, kas pasakytų, kur dingo jauna karalienė; bet niekas nieko jam pasakyti negalėjo, ir jis pagaliau antrą kart vedė, o nauja jo žmona tai buvo Jaumė ragana, kuri Jabai neapkentė savo posūnio ir labai jį skriaudė. Nenupraustas, nešukuotas, švariais marškinėliais neapvilktas, verkia sūnelis, Iopšely gulėdamas, niekeno nesupamas, neliuliuojamas. Atskrenda tada jo motulė našlelė į karalių, sparnelius padeda, sūnų nuprausia ir, sūnelį pavalgydinus, išskrenda vėl ir išlėkdama sugieda:

Miega ponios, Miega ponai, Miega ponios. Miega sargės, Miega sargai, Miega sargės. Mano sūnelis panaktinis, Gale kojų gulėdamas, = Gailias ašarėles lieja.

O tas vaikas, kai jį užmigdo, miega, ligi motinai vėl neatskridus. Taip karalius stebėsi: kas tai yra, kad vaikas taip miega. Nutaria tada sužinoti, kas tai yra. Pasislėpė kambary ir mato, kad jo buvusi žmona atskrenda, nuprausia, švariai aprengia šūnelį, pavalgydina, Iopšelin paguldo, užmigdo, užliuliuoja ir išlėkdama paskui dainelę jam dainuoja. Išgirdo karalius josios dainelę ir labai susirūpino. Pagailo jam žmonos i: mažo sūnelio ir liepė jisai surasti tą senelį, iš kurio gulbę mergelę gavo, ir atvesti jo dvaran, kad sužinoti. kaip gulbelę sulaikyti, kaip ją vėl mergele padaryti. Atėjo senelis, ir klausia pas jį karalius, kaip galėtų gulbę mergelę pagauti. Senelis sako: „Pasižiūrėk, pro kurį Jangą įskrenda, papilk ten dervos: kai ji ant to lango atsistos, jos kojos ir sparnai prilips; tada iš kairės rankos griebk, dešinėn mesk — kaip buvo ponia, taip ir bus.“ Karalius taip ir padarė: papylė dervos. Atlėkė gulbė, atsitupė ant lango, sparnais sumosavo — jos kojos ir sparnai prilipo. Iš kairės rankos griebė ją karalius, dešinėn metė —kaip buvo ponia, taip ir vėl ponia tapo. Karalius laumę nužudė, ir juodu vėl gyveno. Ir aš tenai buvau, midų vyną geriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau; pušinu važiavau, vyžoje pinigus vežiau, mano pinigai išbyrėjo, sveikas (į klausytoją sakoma) surinkai, šitą švarką (arba kitą kurį daiktą) nusipirkai, dabar atiduok!

Užrašė P. L. (Lazdijų par.)

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/tauta-ir-zodis-kn.-2-1924_202212
- OCR file: https://archive.org/download/tauta-ir-zodis-kn.-2-1924_202212/Tauta%20ir%20%C5%BEodis%2C%20kn.2%20(1924)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: e1b94fc60602ddaff55b2e82a806c16ca33c803d2012660706923d6c43073b59
- First added: 2026-10-10T10:15:46.214Z
- Text version: 2026-10-10T10:15:46.214Z

Suggested citation: “Gulbė, karaliaus pati.”, Tauta ir žodis. Kn. 2 (1924), 1924, no. 1; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-9dbd4ed14a7d8741c7206dc1-1/