# Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė Source text title: Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-bfa73503a7e7f034f78f59dd-28/ Language: Lithuanian (lt) Collection: 1905 Jablonskis, Jonas Lietuvių Pasakos Collector/editor: Jonas Jablonskis (surinkėjas) Original edition: 1905 Story number: 28 Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Laumės, laumės, raganos, vėlės > Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: ocr-noise. ![Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-bfa73503a7e7f034f78f59dd-28.jpg?v=legends%2Fia-bfa73503a7e7f034f78f59dd-28%2Fstory-v2.jpg) ## Text Buvo devyni broliai ir sesuo Elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnum po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų 1071 devynių kumelių motyną. Broliai išvažiavo karan. Elenytė atliko namie. Ilgai ji laukė brolių. Pėrėjo devyneri metai, o jų kaip nėr, taip nėr. Tada ji pasikinkė savo kumelytę ir išvažiavo brolių jieškotų. Važiuoja, važiuoja ir nežino, ar toli dar jos broliai, ir ėmė dainuoti: Sužvink, kumelėle, Sužvink, juodbėrėle: Kur tavo devyni sūneliai, Ten mano devyni broleliai! Sužvingo kumelė, ir Elenytė ištolo, iš-užu šimto mylių, išgirdo devynių kumelių žvengimą. Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iškur girdėjo žvengimą. Važiuoja ji pro didelį mišką, žiūri—atbėga kiškelis ir sako: „Elenyte, pavėžėk mane, atsiveja mane šaulys su skalikais!“ Elenytė paėmė kiškelį ir įsidėjo ratuosna. Skalikai prabėgo pro šalį. Važiuoja ji toliaus ir privažiuoja laumę. Laumė važiuoja geldoje kiaulę pasikinkius, Žarnomis įsivadelėjus, biauriais apsitaisiusi skarmalalais. Važiuoja jiedvi toliau, ir privažiuoja dvi upi. Laumė ir sako: „Llen, Elen, civa pasimaudytų! Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda.“ O kiškelis sako: „Elenyte, laumės neklausyki! Sitoj upė krauju verda, anoj pienu teka.“ Laumė papykus griebė ir išsuko kiškeliui kojytę. Bet Elenytė nepaklausė laumės ir nėjo maudytųs. Važiuoja toliaus ir vėl privažiuoja dvi upi. Vėlek laumė šaukia: „Elen, Elen, eikš maudytųs! Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda.“ Kiškelis sako: „Elenyte, neik! Sito) upė krauju verda, a0j pienu teka.“ Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę, o Elenytė paklausė kiškiuko ir nėjo maudytųs. Vėl važiavo toliaus ir vėl privažiavo dvi upi. Kiškiukas vėl neleido Elenytės maudyties. Laumė išlaužė jam užpakalines kojutes. Antgalo nusuko jam laumė galvytė, ir kiškiukas numirė. Vėl privažiavo dyi upi. Laumė Elenytę vadina kraujo upėn maudytųs. Bet nebebuvo, kas perspėja Elenytę, ir ji nuėjo su laume maudytųs. Laumė greičiaus iššoko iš upės, užsivilko Elenos rūbus ir įsėdo jos ratuosna. Elenytei nebuvo kas darą: ji turėjo užsivilkti laumės skar- EB B malais, įsisėdo geldon ir važiuoja. Laumė drūtu balsu sugiedojo: „Sužvink, kumelėle, Sužvink, juodbėrėle: „Kur tavo devyni sūneliai, Ten mano devyni broleliai!“ Kumelėlė nepaklausė laumės ir nesužvingo. Laumė liepė Elenytei pagiedoti. Elenytė sugiedojo, ir sužvingo kumelėlė. Sužvingo devyni kumeliai visiškai nebetoli. Laumė ir nuvažiavo ton pusėn. Broliai jos nepažino; ant drapanų tarė, kad jų sesuo, bet labai stebėjos: jų sesuo, Elenytė, buvo labai graži, o šitoj tokia baisi, drūta.— „O čia mano piemenė!“— pasakė laumė ir parodė broliams Elenytę. Broliai jos nepažino, bet jos veidelis priminė jiems seserį, ir jie norėjo priimti ją rūman. Laumė neleido, sako, kad jinai eitų naktį arklių ganytų. Broliai pasodino laumę užu stalo, mylėjo ją, midum-vynu girdė, o Elenytė nuėjo arklių ganytų. Elenytė ganydama arklius verkia ir verkdama gailiai dainuoja: „Laumė-ragana midų-vyną geria, Brolių sesiulė Žirgelius gano!“ Paskui žiūrėdama į mėnesio pilnatį vėl sudainavo: „Oi mMėnuli, mėnulėli, pasakyki manei, Ką danguj beveikia mano tėvelėliai?“ Tr mėnulis jai atsakė: „Tavo tėvelis midų-vyną geria, Tavo motutė gijas daro.“ Laumė-ragana išėjo ant priebučio ir išgirdusi tas dainas suriko drūtu balsu: „Tavo tėvas mėšlą mėžia, Tavo močia skiedas renka.“ Broliai išgirdo Elenytę dainuojant. Jiems labai patiko tos dainos. Ir kitą naktį vyresnysai brolis nuėjo draug į arklius jos dainuojant paklausytų. Bet jis greit užmigo ir nieko negirdėjo. Kitą naktį nuėjo kitas brolis. Tasai taip-pat užmigo ir negirdėjo dainavimo. Taip ėjo visi broliai iš eilios, bet nė vienas .- negirdėjo. Antgalo priėjo eilia jaunesniamjam broliui. Tas atsigulė ir apsimetė miegąs. Tada Elenytė pradėjo, kaip kas nakt, verkti ir sudainavo: „Laumė-ragana midų-vyną geria, Brolių sesiulė žirgelius gano!“ Paskum brolis Elenytei sako: „Pajieškok man galvą!“ Elenytė jieško jam galvą, ir jis pajuto, kad iš jos akių ant jo galvos ašaros krenta. Tuo metu kažin-kas sužibo ant jos rankos, ir brolis pažino Elenytės Žiedeli, kurį jai buvo motutė palikus. Brolis nustebęs paklausė, iškur tas žiedelis? Elenytė visa jam apsakė. Ant rytojaus broliai ištepė kumelė degutu ir pastatė prie durų. Paskum nuėjo į laumę ir sako: „Eime, sesiule, po sodą pasivaikščiotų!“ Laumė eina. Pamačiusi po durų degutuotą arklį, suriko: „Ko gi čia toji kumelė stovi?“ Broliai atsakė: „Sušerk jai, sesiule, ranka,--pati nueis.“ Laumė sušėrė kumelei, ir jos ranka prilipo. Broliai sako: „Šerk kita ranka,—toji atšoks!“ Laumė sušėrė, ir kita ranka prilipo. Ji spyrė koja, ir koja prilipo, spyrė kita, ir kita prilipo. Broliai sako: „Šerk, sesiule, pilvu, tai atšoks rankos ir kojos!“ Laumė sušėrė, ir visa prilipo. Tada broliai sako kumelei: „Neški ją ten, kur saulė neužušviečia, kur vėjas neužupučia, kur joks žvėris neužeina, kur joks paukštis neužuskrenda!“ Paskum dar sako, kad vyno upėje nusimazgotų, šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų graži namo. Kumelė taip ir padarė. O broliai ir sesuo laimingai paskui gyveno. Ir dabar tebegyvena, jei dar tik nenumirė. ## Source and citation - Original edition: https://archive.org/details/1905-jablonskis-jonas-lietuviu-pasakos - OCR file: https://archive.org/download/1905-jablonskis-jonas-lietuviu-pasakos/1905%20-%20Jablonskis%2C%20Jonas%20-%20Lietuviu%CC%A8%20Pasakos_djvu.txt - Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/ - Transcription SHA-256: 24d54324ff0fa90fa1af0de1975cdf144e4eb68e0f88441e3c71a2584e525148 - First added: 2026-10-09T04:35:55.766Z - Text version: 2026-10-09T04:39:40.835Z Suggested citation: “Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė”, 1905 Jablonskis, Jonas Lietuvių Pasakos, 1905, no. 28; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-bfa73503a7e7f034f78f59dd-28/