# Karalaitis virsta akmeniu

Source text title: Senais laikais, kai dar nebuvo nei Niedzingių bažnyčios, nei Niedzingių dvaro, nei Liasagurų, gyveno kažkokis ponas, kurio dvaras stovėjo ant Vinkšninių piliakalnio. Jis buvo labai piktas ir daugel blogo darė žmonėms, labai juos kankino. Tuomet ponai daugel galėjo, net užmušti žmogų galėjo ir nieko jiems nebuvo: žmonės jiems baudžiavą eidavo, jie žmones ant šunų mainydavo. Taigi ir tas ponas, sako, net kažkokis karalaitis, galėjo su žmonėmis daryti visą, ką panorėjo. Pasakoja, kad netoli jo dvaro buvęs vienuolynas. Vieni sako, kažkur netoli Giraičių kaimo, kiti, kad kur dabar Pilvingių

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-c8a6c3ae40257290f7a7c7d7-5/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Tauta ir žodis. Kn. 4 (1926)
Collector/editor: Leidinyje nurodyti tautosakos užrašytojai ir pateikėjai
Original edition: 1926
Story number: 5
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, Perkūnas

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Senais laikais, kai dar nebuvo nei Niedzingių bažnyčios, nei Niedzingių dvaro, nei Liasagurų, gyveno kažkokis ponas, kurio dvaras stovėjo ant Vinkšninių piliakalnio. Jis buvo labai piktas ir daugel blogo darė žmonėms, labai juos kankino. Tuomet ponai daugel galėjo, net užmušti žmogų galėjo ir nieko jiems nebuvo: žmonės jiems baudžiavą eidavo, jie žmones ant šunų mainydavo. Taigi ir tas ponas, sako, net kažkokis karalaitis, galėjo su žmonėmis daryti visą, ką panorėjo. Pasakoja, kad netoli jo dvaro buvęs vienuolynas. Vieni sako, kažkur netoli Giraičių kaimo, kiti, kad kur dabar Pilvingių — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-c8a6c3ae40257290f7a7c7d7-5.jpg?v=legends%2Fia-c8a6c3ae40257290f7a7c7d7-5%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Senais laikais, kai dar nebuvo nei Niedzingių bažnyčios, nei Niedzingių dvaro, nei Liasagurų, gyveno kažkokis ponas, kurio dvaras stovėjo ant Vinkšninių piliakalnio. Jis buvo labai piktas ir daugel blogo darė žmonėms, labai juos kankino. Tuomet ponai daugel galėjo, net užmušti žmogų galėjo ir nieko jiems nebuvo: žmonės jiems baudžiavą eidavo, jie žmones ant šunų mainydavo. Taigi ir tas ponas, sako, net kažkokis karalaitis, galėjo su žmonėmis daryti visą, ką panorėjo. Pasakoja, kad netoli jo dvaro buvęs vienuolynas. Vieni sako, kažkur netoli Giraičių kaimo, kiti, kad kur dabar Pilvingių

sodžius. Tame vienuolyne gyvenusi irgi kažkokia karalaitė ar kito kokio didelio pono duktė. Kai ji gimė, jai burtininkai buvo išpranašavę, kad per ją jos tėvams gręs didelis pavojus, per jų žentą, reiškia, josios vyrą, ir todel tėvai nenorėjo jos leisti už vyro ir atidavė vienuolynan, kad jį vienuolė liktų, Dievui pasišvęstų. Sako, ji buvusi labai graži. Karalaitis, apie ją sužinojęs, įsiveržė tan vienuolynan, sudegino jį ir vienuoles ištrėkė. Šventas tėvas išgirdęs tai, prakeikė karalaitį, ir jo pilį trenkė perkūnas, nukovė visus, kur ten buvo. Tik vienas karalaitis yra išlikęs gyvas, nes už bausmę jis liko akmenimi paverstas ir taip suakmenėjęs kankinsis iki pasaulio pabaigos.

Papasakojo Juozas Sapiega iš Sapiegiškių kaimo.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/tauta-ir-zodis-kn.-4-1926_202212
- OCR file: https://archive.org/download/tauta-ir-zodis-kn.-4-1926_202212/Tauta%20ir%20%C5%BEodis%2C%20kn.4%20(1926)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 962c14f3d032bbb1e7f11c886e4b5e81ac2b9a3316a23c3470f70b37246348da
- First added: 2026-10-12T05:03:34.115Z
- Text version: 2026-10-12T05:03:34.115Z

Suggested citation: “Senais laikais, kai dar nebuvo nei Niedzingių bažnyčios, nei Niedzingių dvaro, nei Liasagurų, gyveno kažkokis ponas, kurio dvaras stovėjo ant Vinkšninių piliakalnio. Jis buvo labai piktas ir daugel blogo darė žmonėms, labai juos kankino. Tuomet ponai daugel galėjo, net užmušti žmogų galėjo ir nieko jiems nebuvo: žmonės jiems baudžiavą eidavo, jie žmones ant šunų mainydavo. Taigi ir tas ponas, sako, net kažkokis karalaitis, galėjo su žmonėmis daryti visą, ką panorėjo. Pasakoja, kad netoli jo dvaro buvęs vienuolynas. Vieni sako, kažkur netoli Giraičių kaimo, kiti, kad kur dabar Pilvingių”, Tauta ir žodis. Kn. 4 (1926), 1926, no. 5; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-c8a6c3ae40257290f7a7c7d7-5/