# Žaltys užnuodija pieną

Source text title: Kitą kartą kūtėj žaltys perėjo savo vaikus. Paėmę vaikai žalčio kiaušinius ir perkėlę kiton vieton. Atslinkęs žaltys trobon, kurioje stovėjęs pasuoly pienas, apšliaužęs visas puodynes, apuostęs jas ir vėl iššliaužęs. Šeimininkė norėjusi valgyti, paėmusi pieną, paragavusi ir pajutusi, kad jau netoks pienas, kaip visuomet. 'Supratusi, kad kas bloga atsitiko, ji ėmusi klausinėti vaikus, ar nesupykdęs kas žalčio. Matai, šeimininkei ne viena kaulė jau prieš tai buvusi išdvėsusi. Vaikai prisipažinę paėmę žalčio kiaušinius ir, motinos liepiami, tuojau padėję juos ton pačion vieton. Pamatęs žaltys, kad jo kiaušiniai vietoj, vėl nuslinkęs pasuolin, kur buvo pastatytos puodinės, ir nuo pradžios pradėjęs uodega jas vartyti, visas išvartęs ir vėl išslinkęs. Supratę visi tuomet, kad žaltys buvęs užnuodijęs pieną. Ir daugiau esą buvę toje vietoje atsitikimų, kad nuskriausti žalčiai užnuodydavę kiaulių ėdalą, ir kiaulės nudvėsdavusios. Jei žmonės žalčiams nieko nedarydavę, tai, sako, jie gyvendavę kaip geri draugai.

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-19/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 3 (1931)
Collector/editor: Leidinyje nurodyti tautosakos užrašytojai ir pateikėjai
Original edition: 1931-01-01T00:00:00Z
Story number: 19
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, žalčiai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-review-pending.

![Kitą kartą kūtėj žaltys perėjo savo vaikus. Paėmę vaikai žalčio kiaušinius ir perkėlę kiton vieton. Atslinkęs žaltys trobon, kurioje stovėjęs pasuoly pienas, apšliaužęs visas puodynes, apuostęs jas ir vėl iššliaužęs. Šeimininkė norėjusi valgyti, paėmusi pieną, paragavusi ir pajutusi, kad jau netoks pienas, kaip visuomet. 'Supratusi, kad kas bloga atsitiko, ji ėmusi klausinėti vaikus, ar nesupykdęs kas žalčio. Matai, šeimininkei ne viena kaulė jau prieš tai buvusi išdvėsusi. Vaikai prisipažinę paėmę žalčio kiaušinius ir, motinos liepiami, tuojau padėję juos ton pačion vieton. Pamatęs žaltys, kad jo kiaušiniai vietoj, vėl nuslinkęs pasuolin, kur buvo pastatytos puodinės, ir nuo pradžios pradėjęs uodega jas vartyti, visas išvartęs ir vėl išslinkęs. Supratę visi tuomet, kad žaltys buvęs užnuodijęs pieną. Ir daugiau esą buvę toje vietoje atsitikimų, kad nuskriausti žalčiai užnuodydavę kiaulių ėdalą, ir kiaulės nudvėsdavusios. Jei žmonės žalčiams nieko nedarydavę, tai, sako, jie gyvendavę kaip geri draugai. — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-19.jpg?v=legends%2Fia-fbd10e4f7d903b15b199a738-19%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Kitą kartą kūtėj žaltys perėjo savo vaikus. Paėmę vaikai žalčio kiaušinius ir perkėlę kiton vieton. Atslinkęs žaltys trobon, kurioje stovėjęs pasuoly pienas, apšliaužęs visas puodynes, apuostęs jas ir vėl iššliaužęs. Šeimininkė norėjusi valgyti, paėmusi pieną, paragavusi ir pajutusi, kad jau netoks pienas, kaip visuomet. 'Supratusi, kad kas bloga atsitiko, ji ėmusi klausinėti vaikus, ar nesupykdęs kas žalčio. Matai, šeimininkei ne viena kaulė jau prieš tai buvusi išdvėsusi. Vaikai prisipažinę paėmę žalčio kiaušinius ir, motinos liepiami, tuojau padėję juos ton pačion vieton. Pamatęs žaltys, kad jo kiaušiniai vietoj, vėl nuslinkęs pasuolin, kur buvo pastatytos puodinės, ir nuo pradžios pradėjęs uodega jas vartyti, visas išvartęs ir vėl išslinkęs. Supratę visi tuomet, kad žaltys buvęs užnuodijęs pieną. Ir daugiau esą buvę toje vietoje atsitikimų, kad nuskriausti žalčiai užnuodydavę kiaulių ėdalą, ir kiaulės nudvėsdavusios. Jei žmonės žalčiams nieko nedarydavę, tai, sako, jie gyvendavę kaip geri draugai.

Užrašė E. Markevičiūtė, Panevėžys.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-3-1931
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-3-1931/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.3%20(1931)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 7201848385be9c4dfc15398d79d8ce2f9da922607010a12e78bb516209554486
- First added: 2026-10-12T05:26:30.656Z
- Text version: 2026-10-21T07:02:28.513Z

Suggested citation: “Kitą kartą kūtėj žaltys perėjo savo vaikus. Paėmę vaikai žalčio kiaušinius ir perkėlę kiton vieton. Atslinkęs žaltys trobon, kurioje stovėjęs pasuoly pienas, apšliaužęs visas puodynes, apuostęs jas ir vėl iššliaužęs. Šeimininkė norėjusi valgyti, paėmusi pieną, paragavusi ir pajutusi, kad jau netoks pienas, kaip visuomet. 'Supratusi, kad kas bloga atsitiko, ji ėmusi klausinėti vaikus, ar nesupykdęs kas žalčio. Matai, šeimininkei ne viena kaulė jau prieš tai buvusi išdvėsusi. Vaikai prisipažinę paėmę žalčio kiaušinius ir, motinos liepiami, tuojau padėję juos ton pačion vieton. Pamatęs žaltys, kad jo kiaušiniai vietoj, vėl nuslinkęs pasuolin, kur buvo pastatytos puodinės, ir nuo pradžios pradėjęs uodega jas vartyti, visas išvartęs ir vėl išslinkęs. Supratę visi tuomet, kad žaltys buvęs užnuodijęs pieną. Ir daugiau esą buvę toje vietoje atsitikimų, kad nuskriausti žalčiai užnuodydavę kiaulių ėdalą, ir kiaulės nudvėsdavusios. Jei žmonės žalčiams nieko nedarydavę, tai, sako, jie gyvendavę kaip geri draugai.”, Mūsų tautosaka. T. 3 (1931), 1931-01-01T00:00:00Z, no. 19; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-19/