# Žaltys vyras

Source text title: Seniai, seniai gyveno karalius, kuris turėjo labai gražią dukterį. Karalaitė patiko daugeliui jaunikaičių, bet tiktai nežinojo už kurio eiti. Kartą karalienė, bešukuodama dukters galvą, iššukavo labai didelę utėlę, kurią ji sumanė dar didesnę kartu su dukterim užauginti. Paskui, kai utėlė užaugo, sumanė nulupti jai odą ir pasiūti batus. Pasisiuvė karalaitė batus ir sumanė šitokį dalyką: kuris jaunikaitis įspės, iš kieno odos jos batai pasiūti, už to ji ir tekėsianti. Kaip sumanė, taip ir padarė. Kai atėjo tam reikalui paskirta diena, privažiavo daug svečių ir jaunikaičių, norinčių gauti karalaitę. Prasidėjo

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-33/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Mūsų tautosaka. T. 3 (1931)
Collector/editor: Leidinyje nurodyti tautosakos užrašytojai ir pateikėjai
Original edition: 1931-01-01T00:00:00Z
Story number: 33
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, žalčiai

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription.

![Seniai, seniai gyveno karalius, kuris turėjo labai gražią dukterį. Karalaitė patiko daugeliui jaunikaičių, bet tiktai nežinojo už kurio eiti. Kartą karalienė, bešukuodama dukters galvą, iššukavo labai didelę utėlę, kurią ji sumanė dar didesnę kartu su dukterim užauginti. Paskui, kai utėlė užaugo, sumanė nulupti jai odą ir pasiūti batus. Pasisiuvė karalaitė batus ir sumanė šitokį dalyką: kuris jaunikaitis įspės, iš kieno odos jos batai pasiūti, už to ji ir tekėsianti. Kaip sumanė, taip ir padarė. Kai atėjo tam reikalui paskirta diena, privažiavo daug svečių ir jaunikaičių, norinčių gauti karalaitę. Prasidėjo — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-33.jpg?v=legends%2Fia-fbd10e4f7d903b15b199a738-33%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Seniai, seniai gyveno karalius, kuris turėjo labai gražią dukterį. Karalaitė patiko daugeliui jaunikaičių, bet tiktai nežinojo už kurio eiti. Kartą karalienė, bešukuodama dukters galvą, iššukavo labai didelę utėlę, kurią ji sumanė dar didesnę kartu su dukterim užauginti. Paskui, kai utėlė užaugo, sumanė nulupti jai odą ir pasiūti batus. Pasisiuvė karalaitė batus ir sumanė šitokį dalyką: kuris jaunikaitis įspės, iš kieno odos jos batai pasiūti, už to ji ir tekėsianti. Kaip sumanė, taip ir padarė. Kai atėjo tam reikalui paskirta diena, privažiavo daug svečių ir jaunikaičių, norinčių gauti karalaitę. Prasidėjo

Tautosaka. 11. 161

spėjimai, bet niekas negalėjo įspėti, iš kieno odos pasiūti karalaitės batukai. Tiktai vienu metu išgirdo visi prie durų balsą:

— Tavo batai iš utėlės odos!

Pažiūrėjo visi pro duris ir pamatė, kad žaltys atšliaužia į kambarį. Kalbėdamas žmogaus balsu, žaltys prašė, kad karalaitė eitų už jo, nes jis įspėjęs, iš kieno odos jos batai pasiūti. Karalaitė nors ir nenorėjo tekėti už žalčio, bet ką gi dabar darysi: žodis duotas, tad reikia už žalčio tekėti. Karalaitės broliai nenorėjo labai jos leisti, bet ir jie nieko nepadarė: sesuo išėjo už vyro-žalčio, kuris gyveno jos namuose. “

Atsiskirdamas su jauna žmona, žaltys jai pasakė:

— Norėdama mane pamatyti, tu nueik prie marių ir pasakyk: „Žalty, vyrel vyružėli, jei dar gyvas — pieno puta, jei negyvas — kraujo puta“. Jei aš būsiu gyvas, tai pasirodys pieno puta, o paskui ir aš pats išlysiu.

Broliai, išgirdę tokią jų kalbą, nuėjo prie marių ir sako:

— Žalty, vyrel vyružėli, jei tu dar gyvas, — pieno puta; jei negyvas — kraujo puta.

Pasirodė ant marių pieno puta, o broliai tuojau kirto dalgiais per tą putą. Paskui vėl sako:

— Žalty, vyrel vyružėli, jei dar gyvas, — pieno puta, jei negyvas — kraujo puta.

Pasirodė kraujo puta. Pamatę, kad jau žaltys nužudytas, parsivedė broliai seserį namo ir laimingai visi gyveno, o sesuo nebenorėjo gauti kito vyro.

Užrašė P. Bučinskas, Velžys.

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/musu-tautosaka-t.-3-1931
- OCR file: https://archive.org/download/musu-tautosaka-t.-3-1931/M%C5%ABs%C5%B3%20tautosaka%2C%20t.3%20(1931)_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: e48c9e063692f078dd6e2a3b5bcc69e7c6815a9a9d7247e6239cf54654675f32
- First added: 2026-10-12T05:26:30.656Z
- Text version: 2026-10-12T05:26:30.656Z

Suggested citation: “Seniai, seniai gyveno karalius, kuris turėjo labai gražią dukterį. Karalaitė patiko daugeliui jaunikaičių, bet tiktai nežinojo už kurio eiti. Kartą karalienė, bešukuodama dukters galvą, iššukavo labai didelę utėlę, kurią ji sumanė dar didesnę kartu su dukterim užauginti. Paskui, kai utėlė užaugo, sumanė nulupti jai odą ir pasiūti batus. Pasisiuvė karalaitė batus ir sumanė šitokį dalyką: kuris jaunikaitis įspės, iš kieno odos jos batai pasiūti, už to ji ir tekėsianti. Kaip sumanė, taip ir padarė. Kai atėjo tam reikalui paskirta diena, privažiavo daug svečių ir jaunikaičių, norinčių gauti karalaitę. Prasidėjo”, Mūsų tautosaka. T. 3 (1931), 1931-01-01T00:00:00Z, no. 33; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/ia-fbd10e4f7d903b15b199a738-33/