# Apė baltąjį vilką

Source text title: A  p  ė  baltąjį  vilk  ą.  E

Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/leskien-brugmann-1882-5/
Language: Lithuanian (lt)
Collection: Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai
Collector/editor: August Leskien ir Karl Brugmann
Original edition: 1882
Story number: 5
Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės

> Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. Text-quality note: topic-scope-review:ordinary-narrative-without-mythology.

![A  p  ė  baltąjį  vilk  ą.  E — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/leskien-brugmann-1882-5.jpg?v=legends%2Fleskien-brugmann-1882-5%2Fstory-v2.jpg)

## Text

Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: vena graži, antra da gražesni, treeiė da gražesni; jauniaiise gražiause. Tėvas norėjo m Vilnių važiui imt slūginę apsižiurę!, kiaulės apsiszėrt , viską apsiszlut apsiezvstyt. Jauniäuse gražiause sako: 'Tėvai, nereikė man tu slūginiu, äsz pati apsižiūrėsiu. Kai jūs važiusit in Vilnių, tai jūs man (>arvėszkit gvvū kvetku ragažikę.' Ir iszvažėvo in Vilniit: vėnai nupirko sūknę, antrai nupirko skėpetą brango, o treeiei jeszkojo pö visą mestą, po visus kremus, nerado gvvū kvetku ragažikės. Važovo namo pėr girę. N<» namu biivo trvs arba keturios mylios, tai žiūri, kad szalv kelio sėdi baltas vilkas, an jo galvos gvvu kvetku ragažikė. Lepė karalius kūrtnonui: 'Lipk isz karėtos, paimk te gvvu kvetku ragažikę atnešk.' Praszneke vilkas, sako: 'Vajaunas karaliau, nedovanai gaut gyvu kvetku ragažikė.' Pasakė karalius: 4Ką tu nori T Tai äsz tavė pinigais apipilsiu.' Atsakė vilkas, sako: 'Nenoriu äsz tavo pinigu, tiktai äsz noriu, ta

Digitized by Google

man pažadėk, katrą pirmiause pasiliksi.' Pa misi y jo karalius: namai toli, paliksim ar žvėrį ar paiiksztį, tai pažadu. Važėvo iki savo namu, neko nepaliko. Užvažėvo an dvaro, patiko jauniäuse dūkti*. Pradėjo tėvas mölna gailei verki. Salo dukle : 'Tėvai molina, ko tėp gailei verkei?' Sako: 'Ak mės tave pažadėjom baltam vilkui: ateis m trėczę deną an dvaro , tai reiks lau sū ju ailė.' Atėjo m trėczę deną vilkas an dvaro, ūžszvilpė : 'Alidukit mano, k.i žadėjot.' Parėdė jėm pakajaiiką. Sako vilkas: 'Sesk an mane, äsz tavė neszius i n t savo dvarą.' Nūneszė in ta, daiktą, kür sudėjo su savo gyvu kvčtku ragažikė, sako: 'Sėskim pasilsėt.' Susėdo pasilsėt. Sako jisai : 'Ka, tavo levas dary tu, kad ant szUos girios valo turt-tu f Sako: 'Mano levas be'dnas, medžius kirstu ir staunyezės darytu, pardutu, tai vis ddnos kįsnį turėtu.' Vilkas sako: 'Tai ne toj. — Sesk an manės, nesziu in ta, dvarą, isz kür tave paėmiau.' Nūneszė. sako: 'Alidukit mano tikrąję, ba kad nedilsit, ateisiu su szliirmu, nuversiu visus mūrus ir pakajüs, ir jūmėm negyvenimas czionai büs.' Vėrke tėvas mötna, säko: 'Vaikeli, aik, kad mės tavė pažadėjom baltam vilkui.' Apsirengė, pasiėmė savo gyvüs kv inkus susiriszo, nėszėsi rozü. Nūneszė baltas vilkas in U| daiktą, kur sū tai sėdėjo. Sako : 'Sėskim pasilsėt.' Klause pas paną baltas vilkas, sako: 'K,! tavo tėvas veiktu, kad an szitos girios vale turėtu f Sako pana : 'Mano tėvas medžius kirstu, budavölu budinküs, lėislu randaunįkus, tai k;\ mano tėvas dabar bagötas, paskui da bagotėsnis bülu.' Tai sako : 'Tai töj pati. — Sesk an mane, nėsziu int savo dvarą.' Nūneszė pėr girės int savo dvarą : dvaras gražūs, iszbudavötas ir iszbruka volas. Sako ta merga : 'Gražūs dvaras ir gražus pakäjei, tiktai mano tėvas motina toli liko.' Sako: 'Aisim už mėtu pas tavo tėvus.'

Kaip iszlėido pusę mėtu, pareina baltas vilkas, sako: Szirdc mano, rėnkis in vesėliję : tavo vyriäuse sesd žėuyjesi. Äsz lavė nunėsziu. Alė kai asz ateisiu tave paimt, tai tu neko neklausyk ne tcvo ne motinos Kai asz szvllptelsiu , tai teip tu pamesk gorimą ir valgymą ir aik pas manė; ba kai paliksiu, nctropvsi kėlio pareit pėr girės.' Tai jis nūneszė in vesėliję, ale jis sugrįžo. 6 jį paliko. Kaip jipė vakarą, lai jisai atėjo. Szvilptelė palu pakajüs, teip ji pametė gėrimą ir valgymą ir cjo pas jį ir sodo an jö. Parsineszė int savo dvarą.

Iszlėido kitą pusę mėtu. Parėjo vilkas, sznoka, sako: 'Szirde

Digitized by Google

IG9 —

mann, aisim in vesėlije pAs tävo tėvus: tavo vidutini sesu žėnyjesi; ««le dabär ahüdu aisim ir nakvosim. ' Ale tas vilkas büvo gražūs ponaitis, liktai vilko sziubä apsivilkės. Kjo abudu in vesėlije ir apsinakvojo. Nakezė kai ejo \isi gült , tai jus nuvedė in pakajelį ir paguldė. Žiuri karalenė, kad jis U\ sziiibą nusivilko, tai jis gražus ponaitis. Tai karalenė IČpė savo mergom kiiknoj pecsiiĮ užkūrt ir ta, sziiibą inmėsl. Lod spėjo sziūbą im pėeziij inmėst, teip ponaitis las iszejo sü szlürmu sü veju per duris ir nuėjo in savo dvarą, ö jė paliko. Ö ji vergdama ejo pėr girės tais takais, alė nelrcipyjo n6 kėlio ne tako. Tai ji väikszcziojo pėr piisę mėnesio, tai j\ priėjo grincziūke vidury girios. Inteina in vidurį: vejessedi, skaito. Klause jije: 'Yejei, ar nematėt balto vilko?' Tucziau denn ir naktį, nesenei parėjau, Ulė nemaeziaii.' Davė jei vena czever^ka, kad ji nužengė szimlą myliu. Niižengė pas žvaigždę, sako: 'Žvaigždele, är nematėt balto vHkof Säko: 'Szvik-ziau fM«r naktį, alė nemaeziaü.' Davė czeveryka jei, kad ji nužengė du szimtu myliu. Nužengė pas mčna, sako: 4Mėnėli , ar jus nematėt balto vilko?' Sako: 'Žibėjau pėr naktį, nesenei parėjau, alė nemaeziaü.' Davė ezeverVka, kad ji nužengė kėluris szimtüs myliu. Nužengė päs sdule, säko: 4Saulėle, är nematėt balto vilko?' Sako: 'Macziaii , ale tavo baltas vilkas rengėsi sū kita žėnytis : jau jisai turi apsirinkęs sau mėrga ir pas jį ji pastugavoje.' Paskui sako : 'Nuženksi palei stiklinį kalną, rasi kuznę. DtSk köjes rankas apsikalstyt. Ir duk no keturių seksimi lencūgą nukalt. Tai tada užlipsi presz kalną ir nusileisi in \Ą dvarą.' Davė jei saule ezcvervką: kad ji žėngė, niižengė penkis szimtüs myliu. Davė jei ratelį: kad ji samanas vėrpė, szpülioj szilkai. Davė jei tokį peilį: kad jl supuvusį mėdį drožė, 6 aukso skėdrikės pulė. Davė jei vidHcį: kad ji balanikr bado, 6 aukso skvlikės. Tai ji nužengė an to kalno. Nusilėido in i,\ dvarą. Tiii jė priėmė lovų klot ir apsimazgot. Apsižiūrėjus visüs savo darbus, atsisėdus sü tö rateliu vėrpe. Alė ji savo burnos nerodo apsigobtus savo galvą, kad jė nepažintu. Jos \yras lauke nedėlios, tai büs szliubas sü antra paezė. Tai ji kai vėrpe sü tu rateliu, tai toj antroj merga 16 pono sako in jė: ilobut, atiilÖk man szitą ratilį.* Sako: Mei leisi pö jaunikio lö\a szėnakt prrgulėt, tai alidusiu szitą ratelį tau.' Sako. 'Leisiu; alt« lepc lekajui nueit in mestą pripirkt maeniausiu trunku del pono. Nupirko lekajus dėl pono trunku ir parneszė. Tai toj

Digitized by Google

antra merga davė jėm gert maeniü trunku ir paguldė m lovą ir leido i,t bobulę po lai lova pėrgulėt. O ji kai atėjo pö tai lova. tai pasakojo kaip tik nö pradžios jös gyvenimo, kaip jös buvo trys seserys, ji jauniäuse ir gražiause; kaip1) je j^ pažadėjo ui balto vilko; kaip ėjo in vesėlijes, vCnöj 'ji vüna buvo, antroj abudu büvo; kaip mölna lepė mergom sziubą sudėgįt, ö tas ponaitis iszėjo sii visu szlūrmu sü veju ir paliko je veną; kaip dabar ji vergdama ejo jeszkot, priėjo veję, priėjo žvaigždę, priėjo meną; kaip nuėjo ir rado saulę ; kaip säule säko, kad matė, ale tas baltas vilkas jau sü kita rengėsi žėnytis, ir davė lencugą nusikalt no keturių šoksniu užlipi presz stiklinį kalną: kaip tada inlsilėido in tą dvarą, ir töj antroj pati lėido gulėt pö jaunikio lova. Negirdėjo baltas vilkas, ö te varlaūnįkai, kaire nemegöjo per n«1klį, tai je girdėjo, ką ji sznekėjo. Ant rytojaus pasakė Lim pönui : 'Klausykit, ka, szėnakt pö jus lova töj bobutė tek daiig sznekėjo.' Tai jisai suprato, kad ta jö pirmutinė pati jį atjeszköjo. Sulaukė nedėlios. Suvažėvo visi karälei. Säko jisai: 'Tai dabar klausykit, visi karälei , ka, äsz sakysiu : kad äsz pämeeziau nö kūfaro raktą, dabar daviau naūję padaryt ir U\ sėną radau, kažin katras geresnis?' Pasakė visi karälei: 'Senas vis geresnis nekai naujės.' Jisai säko: 'Tai mano pirmutinė pali gerėsnė nekai antroj.' Tai dabar davė paszaükt antrą savo mergą, säko: 'Traukis szalm. Atėjo mano pirmutinė pati. Nemislvjau, käd lai manė ji atjeszkös. Tai dabar ji mano, ö äsz jös. Ö Iii traukis, grįszk päs savo tėvą.'

## Source and citation

- Original edition: https://archive.org/details/bub_gb_eXcU0hC2FeAC
- OCR file: https://archive.org/download/bub_gb_eXcU0hC2FeAC/bub_gb_eXcU0hC2FeAC_djvu.txt
- Source licence: https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/
- Transcription SHA-256: 1a96dba76c07423d43f8b0d7177da9063e90f067694e301f8e09459a8503acb4
- First added: 2026-10-09T13:47:31.610Z
- Text version: 2026-10-21T11:08:55.357Z

Suggested citation: “A  p  ė  baltąjį  vilk  ą.  E”, Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai, 1882, no. 5; OCR presentation on VĖLĖS, https://xn--vls-krab.lt/sakmes/leskien-brugmann-1882-5/