# Apė puslėlnįko szirdį Source text title: Apė puslėlnįko szirdį. E Canonical page: https://xn--vls-krab.lt/sakmes/leskien-brugmann-1882-6/ Language: Lithuanian (lt) Collection: Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai Collector/editor: August Leskien ir Karl Brugmann Original edition: 1882 Story number: 6 Topics: lietuvių tautosaka, baltų mitologija, Kitos būtybės, vėlės > Archive OCR transcription. Original spelling/dialect retained. Missing or damaged letters are not guessed. This is not a verified scholarly transcription. ![Apė puslėlnįko szirdį. E — AI artistic interpretation, not documentary evidence](https://xn--vls-krab.lt/illustrations/leskien-brugmann-1882-6.jpg?v=legends%2Fleskien-brugmann-1882-6%2Fstory-v2.jpg) ## Text Käd buvo pustėlnįkas girioj, ir jisai gyveno ur\ė, jis jokį gvveuimą neturėjo an virszaus. Ir pas jį alėjo äniulas. Jem li«pė apsiczyslįl, säko: 'Aleis päs tave devas szėnde.' Tai jis emė Lsisiszlavė savo tą urvą ir iszsibarstė žolynais ir laukė devo ateinant. Alėjo devas už dvejų ad\nu. Sako: 'Žmogau, är apsiezyslinai f Sako: 'Praszaü , deve, aik s/c in vidų pažiūrėt, kai päs maiugražii v ra.' 'Nė', säko, 'žmogau — ar ką tu apsisztavei ir isx>ibarslei žolvnais vidurį? Alė lau reikėjo nueit im bažnyezę p re kunigo iszsispavi'dol visus sävo greküs. Tai dabar tu labai sugreszv- \) Im folgenden habe ich stark gekürzt und entsprechend dein knip jo» bü>t. i. I I. die direvte Erzählung, mit der E fortfuhr, in du> indirecte umgeicandelt Digitized by Google jei. Tai tu h ait in glrę toliau , kür yra m. ilk u ; r įkirsta aktainė, turi prisinėszt malku ir u /.kuri . ö an vlrszaus turi užlipi ir sudėki.' Tai paskui sudegė , tik liko szirdis jo. Ir An rytojaus aina stre'lczius pro ta, ugnAvPlę. Jėm tėp pakvipo labai, sako jisai: 'Asz vakaru czė väikszcziojau, ir neko czė nebuvo, ir malkos visos sukrautos buvo. szėndc ateinu, kad ugnis buta, ir tep man kvėpa.' Jisai eniė sü lazda pažarstė: 'Kas czė leip kvėpa man f Rado szirdį, tai jisai paėmė pArneszė namö. Ir jis turėjo vena dukterį, tai jis padavė jei, sako: 'Dukle mano, iszgalavök man szirdį szitę. Ö asz aisiu in gire, žinau paukszcziu, Ui asz parnėsziu. Tai büs man užkandy s.' TA dukle ta, szirdį gatavojo, ir jei pakvipo: emė paragavo ir suvilgė. Pareina tėvas sü paükszczois isz girios ir kl«1use: 'Dukle mano, kür padejei szirdį f Ö ji pasakė: 'Tėvai, spirgiau, pakvipo mAn, paragavau ir suvalgiau.' Tai pradėjo tėvas jt* müszt už ta, szirdį, sako: 'Kad asz tau parnesziau ir lepiau sugatavöl, kam tii jė suvAlgcif Ui poros adynu gimė jos sunūs. Isz lös adynos pradėjo jisai sxnekot ir vAikszcziot. Sako: ;Tevai mano, pakinkyk Arklius, reik mumUm važiui int mhI.i , ba Asz girdžiau, kad atėjo gromala, 6 jos nekas neperskaito: lai asz jė iszskailysiu.' Nuvažcvo in sūdę ir rAdo visüs sėnalas susirlnkuses, ir skaito la, gromatę, ir ne venas neperskaito. Sako : 'Leiskit sztt§ vaiką.' Tai jis apsiima iszskaitvi. Visi te sonatos pradėjo An akiü spiaudyt, sAko: 'Tek senatu susirinkę, ö ne venas neiszskaito lös g romalos, dabar toks vaikas vvsUkluse būdamas, ir jis lokę gromala iszskailys.' TAs vaikas Užgirdęs sako : 'Tėvai, grįszkim namo, ba asz girdžiu, kad ui mariu karalius mirszla. Tai man reikė skubįl pas jį, asz jį apsiimu iszgydu ir nė smėrlPs alpirkt.' Tai jedu važėvo. Kaip tik iszvaiovo už savo vartų, užvažėvo už kalnelio. Žiuri, kad vilkas an kelio güli. Sako tas sėnis: 'Anūke mAno, grįszkim atgal, ba vilkas gūli An kėlio.' PAomė tas vaikas isz 16 levo vadeles Ir prasuko pro Uį vilką ir važėvo. Važiujo loliaü. Žiuri, kad an krviakelės du žmonės, d vena negvvą ö nuga kavoje. Dabar tas levas sako: 'Tai vėi, anūke, žiūrėk, kap czionai kavoje pijoką, kad jisai dėl save ne gralw nepasisloravojo.' Ale tas vaikas neko nesakė, nuvalėvo. Vaiiuje toliau, žiuri, kad atlydi nona labai grąžei. Tai sako levas: 'Anūke, žiurek, kaip lasai grąžei užsisluiino: Atlydi sü karūnom, sü kryžeis, sü liktarnom ir su deganezibm Digitized by Google ž\^ikėm.' Ale täs vaikas jėm neko nesakė, nuvažėvo. Privaževo pre mariu. Žiuri, kad tas vaikas, käp privaževo, Ir važidje pėr marės v irs/, imi vandenio. Pradėjo lasai senis rėkt, .iko : 'Vaike, tai nuskėsim !' Ale tas vaikas sako: 'Tėvai, Tik szioj pusė, o äsz venas aisiu.' Kaip tik ėjo, ir nuėjo virszüni vandenio. Nuėjo karalių. Žiuri, kad tenai karalių ir daktoni. Teip je visi davė jėm kėlę daeit pas karälitt. Jisai inlejes in tds pakajūs žiuri, kad jau karalius baigė mirt. Teip jisai priėjo pre" karaliaus, iszslėroė plėezkūtę isz po savo pažastes. Sako: 'Vajaiinas karaliau, pntszaü pakvėpįt szito mano triinko.' Kaip tiktai pakvėpino to t runk o. teip lüjaüs pradėjo karalius grąžei žiuret. Paskiii rozf ve* jėm diivė pakvėpjt, pradėjo karalius keltis. Treeziü rozü davė jėm pakvėpįt 16 triinko, pradėjo karalius atsikėlė Isz numirusiu, apsikabino ta, mažiuką vaikelį, sako: 'Vaikeli, k\ iii nori, tai äsz tau dusių, arba visgi pinigais apipilsiu.' Ö jisai pasakė: (Vajaūnas karaliau, neko didelei nenoriu kaip tiktai ketvertu szyvöku Ir tq koezę, kür jus važinejet.' Ir säko karalius: 4 Ai atidusiu su visa okvata asz täu U\ kėtvertą szyvöku ir ta, koezę, kür asz važinėjau, Ir pripilsiu pilni koezę pinigu/ O tas vaikas säko: 'Nenöriu nė tu pinigu, tiktai lös szyvoküs ir koezę, kür jus pažadėjot m. m Važidje pėr marės virszüm vandenio. Žiuri tasai dėdukas, kad atvažiuje, Ir sako: 'Tai žiūrėkit, mano anūkas venas peszezes virszüm vandenio i^jo, ö czionai sü kėtvertu szyvöku ir sü tökiu koeziü virszüm vändenio važidje.' Privaževo pre kräszto. ir an tii märiu dü žuvinįkai žuvšuje ir sznėka, sako in ve'nskita: 'Kad je važititu sū td kėtvertu arkliu namö, ö mumėm paliktu szltę kumelikę vėszttf žuvimi in mostą!' Ale tas vaikas negirdėjo, ale liktai savo pömttty tūri. Ö tasai sėnis vėrke, säko: 'Vaikėli, raės nör dunos k«\snį nusipirksim.' Ale tas vaikas tevo neklausė,