Apie ukiniką ir jo berną

Buvo kitą syk" toks ukininkas, kurs pats valgydavo gerai, o berną ir kitus šeimynįkščius skriausdavo visados, o ipatingai valgant košę. Budavo gaspadine išvirs sausą žirnienę košę, prispirgis spirgių, supils ing vieną kraštą bliudo, atneš ant stalo ir pastatys bliudą teip, kad po gaspadorium visos spirgės su taukais, o po šeimyna — sausa košė. Pradės katras iš šeimynos rugot, kad sausa košė, gaspadorius ir sako: ,,„kaip tu, bambly, drįsti zaunyt, tokią košę peiktt Tu savo gyvastij' dar tokios nevalgei, žiurek: kas šaukštas, tai spirge", ir pasems pagrečium keletą šaukštų ir kožnam šaukšte rodo spirges, kaip žvirblio galvas. Prieš tokį darodymą nė vienas iš šeimynįkščių netur ką sakyt', ir tyledami žiubriano sausą košę, o gaspadorius ryja spirges ir giria: ,,o tai košė, tai košė — vieni taukai! ospirgių tai kožnam šaukšte, žiureket tik, po ketures, po tris!" Zinoma, kad retas šeimynįkštis ištverdavo metus, ir kad kaimynai tičiodamies užklausdavo: ,,„kam teip tankei ješko šeimynosė" tai jis visai nesusigedęs atkirsdavo: „kad aš išmintingas, tai ir nelaikau ilgai šeimynos, o kad jus . kvailiai, tai laikot.'? Ir ant to viskas pasibaigdavo.

Gavo jis vieną syk' berną iš toliau — jau artymesniejai neeidavo pas jįjį — viras didelis, aukštas, storas, drutas, kaip milžinas. Pirmą dieną po piet' gaspadorius pasakė gaspadinei, kad išvirtu košės, tiktai kad taukų negailčtu įdėtie, žinoma, kad tiktai dėl jo. (Gaspadin6 teip ir padarė. Susisedo vakare prie stalo: gaspadorius iš vienos pusės, o bernas iš antros. Atnešus gaspadinė bliudą su koše, žinoma, pastatė, kaip visados. Bernas pačmė už krašto bliudą ir, nieko nesakydamas, atsuko prieš savę riebiąją pusę bliudo. Gaspadorius mislijo, kad tai tas nesumislitai, bet iš netyčių atsitiko; pačmė už krašto bliudą ir atsuko atgalios, ale kad bernas nesuprastu, dėl ko jisai suka, sukdamas sako: „,„man rodos, kad saulė šiteip sukas." Bernas nutvėręs pasuko priešingai ir sako: ,,tai gaapadorius, nežinai — saulė teip sukas." Gaspadorius vel pačimnęs už krašto bliudą, neva stebedamasi ing bliudą, sako: „na, sakykite, už ką

če buvo piningus mokėtė, o gaspadin6 šeštoką užmokėjot" o besakydamas galiausei: „už tą bliudą šeštoks duotas?!" pasuko smarkei bliudą teip, kad vel spirgės atsisuko ing jo pusę. Bernas nutvėr6 už bliudo ir sukdamas spirgetą kraštą ing savo pusę, tarė: „jis to ir verts." Gaspadorius supykęs ir supratęs, kad bernas tyče sukina bliudą, bakstelėjo bernui į panosę su šaukštu taridams: ,,ar piemuo asi, kad prie stalo šposus varinėji“" Bernas pašoko nog stalo, kaipgi režs gaspadoriui su šaukštu į kaktą, kad tas į šmotelius sutruko, o ant kaktos gaspadoriaus toj' guzas, kaip noviks, užšoko. Ir nusitvėręs kitą saukštą, nusitveręs bliudą ing rankas, valgė, kiek tikt norėjo, ir pavalgęs apsirengė ir išėjo 8avo keliais. O gaspadorius daugiaus ne tikt ką pats nepažįstamų šeimynįkščių nesamdydavo, ale jaigu kurs iš kaimynų nusisamdydavo, tai jisai vis sakydavo: ,,prietel', dabokes, nes: kaip ažems at6je — ažems ir išeis." (Užrasė Pr. Virikas iš Seredžiaus, Kaun. pav.)