Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Buvo vienas vaikinas vardu Jonukas. Jisai turėjo kumeliukę ir arė su ją lauką. Pabaigus, parėjo namon ir rado motiną sviestą mušant. Ji davė jam sviesto ant duonos rekės. Tad Jonukas išėjo ganyti savo kumeliukę po lauką. Vaikščiojo jisai po lauką paskui tos kumeliukės ir tą sviestą valgė. Apipuolė jį musės. Gindamasis nuo jų už vieno rankos pakilėjimo užmušė du šimtu musių. Jisai sau mislija ką če daryti? Reikia tošį nulupti nuo medžio ir užsirašyti, kad du šimtu dušių užmušiau. Užsirašęs jisai, paem6 tą tošį, užsinėrė ant šniuriuko ir užsikabino ant kaktos. Užsikabinęs tą tošį atsigulė lankoje ir užmigo. Jam bemiegant, ateina žmogus pas jo; tas žmogus buvo vagis. Pažiurėjęs jis ant Jonuko pamat6 tošį užrašytą, kad ,,už vieną sykį pakilėjimo rankos nužudžiau 2 šimtu dušių." Pamatęs, kad jis tiek dušių nužudė, parsigando ir nevogė kumeliukės, bet nuėjo sau. Žmogui atsitraukus nuo Jonuko, tas, atsibudęs pasikinkė kumeliukę ir nuvažiavo namon.
Vagis nuėjęs toliaus vogti pamat6 ožkos vaikščiojančios po lanką, tokios kudos, kad net baisu! Neėmė ir tų, bet nuėjo toliaus. Mato vėl, avįs vaikščioja po dirvą, tokios rebios, tokios rebios, kad jis nusistebėjo,
kad po tokią dirvą vaikščiojo ir tokios rebios buvo! Ir tų nevogė, tik jisai atsistojęs šneka sau vienas: ,,po tokią gražią lanką vaikščiojo tokios tos ožkos kudos; kas če gali buti, kad avįs vaikščioja po molinę ir akmeninę ir tokios rebios. I nėko nepavogė tą dieną. (Žš Pernuvaro8 apygardos: „nuo vienos 8enos bobos, kurios pavardės nebeatmenu." J. Juškytė.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, Nr. 79
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
