Apė vilkalokus

Buvo tokia girioj' stubelė, o toj girioj buvo idšis vilkalokų. Ale in tą stubelę budavo aina trys mergos vakaraut; budavo ateina pas jais kaikada koks vaikinas, j6 ten budavo sau zibetauja, o jos siuva, kita mezga. Ale kitą vakarą atėjo pas jas vilkalokas apsirengęs žmogiškai, anos jo nebijojo, mįslia, kad koks žmogus. Ale vienai nupuolė siulų kamuoluks ant žemės: pajėmė viena žiburį pajėškot, kur siulai, ale žiuri, kad jo iš po sermėgos kabo vilko vuodega. Jau jos persigando: ale viena sako: ,,reik ait laukan,'' toj iššjo ir nubėgo namo'. Šitos nesulaukia anos sugryžtant, aina kita jos jėškot, o trečia jau ir aina paskui. Toj antra ir da išbėgo, o trečią sugriebė ir papjovęs suūde. An ryt atėjo in tą stubelę, rado tos mergos tiktai kaulus. (Ožkabaliuos).