Apė karaliaus dukteris ir devyngalvį smaką

Buvo toks karalius, jis turėjo tris dukteris ir vieną sunų. Išskait6 tom jo dukterim plemietus, kad jais visas tris nuneš smakas devyngalvis. Jau tos dukters užaugo, jau in kiek metų, sykį išėjo jos visos in sodą pasivaikščiot; ap6 piet' iškilo vėjas ir nunešė visas tris. Tas sunus labai jų gailėjos; jis turėjo tokį balną, kad an jo sėda, be arklio gali lektie padangėm. Jis s6do an to balno, iškilo aukštyn ir lekia. Prijojo girią, per girią jam nesmagu jotie, jis nešasi an pečių tą balną. Ale, beaidams per girią, pamat6 gulint šmotą mėsos ir pešasi skruzdėlė, žiurkė ir vanagas; sako: ,,ko jus čė raujatūst" -- „Mes negalim pasidalytie šitą mėsą.'? Jis jėm padalino. — ,,Na, kad tu mum tiek daug gero padarei, mes ir tau padarysim,“ sako skruzdėlė, „aš tau padarysu, kad tu galėtum pasiverst in skruzdėlę," o vanagas sako: „aš tau padarysu, kad tu galėtum pasiverst in vanagą, '' o žiurkė sako: ,,tu galėsi pasiverst in žiurkę." Viens kitam padėkavojo, ir jis nujojo. Atjojo in tokį

dvarą jau net penkioliktoj' karalystė'; atėjo in pakajus, žiuri — sedi jo seserys. Pamatė tos seserys, sako jam: „ko tu če atvykai? gana mus' prapuolus ir: kaip pareis mūs ponas smakas devyngalvis, tai tavę sudraskys," o jis sako: ,,jus jo išsiklauskit, kur jo gyvastis — ar jis jum nepasakys?" Ale tik pakilo vėjas, sudrebėjo tie pakajai ir jau ateina smakas: neturi kur jį padėt, 6m6 viena sesuo pavertė jį in vinį ir inkišo in sieną. Atėjo smakas, sako: ,,kas če smirda žmogiena?" o tos panos sako: ,„kas če smirdūs? rasi kur turi už žando kokią žmogaus kulšį?? Padavė smakui pietų — pačd6; po piet' sako: ,,pajieškok mano galvą." "Va bejieškodama klausia: „pasakyk tu man, kur tavo gyvastis, kad tu toks drutas, tavę nieks negali užmuštie?" Sako: „(mano gyvastis toli, gilei: marese an salos yra jautis, tam jautij — karvelis, o tam karvelij — kiaušinis, o tam kiaušinij — mano gyvastis." Po tai pašnekai, smakas išlska, o tas karaliunas sėdo an to balno, išjojo jėškot to jaučio. Atjo' an tos salos, tą jautį perkirto pusiau, em6 karvelis išlėkė; jis pasivertė in vanagą, tą karvelį sudraskė, kiaušinis išpuol6 in vandenį, jis pasivert6 in skruzdėlę, inlindo in vandenį pas tą kiaušinį, 6mė graužt, graužt — pragraužė šone skylutę — 6m6 amala išbėgo ir tam smakui — galas, pastipo, o jis atjojo atgalios pas tais savo seseris, pajėmė jais visas, pargabeno in tėvo karalystę. (No Pijušo Ivanaucko, Ožk.)