Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Anuose metuose, kada buvo kar6 sų prancuzais, Moskvoj buvo du jenerolai didel6j prietelystėj. Kada viens iš jų turėjo keliaut in karę, jūdu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur 6sąs kitam svicte. Atsisveikino jėdu ir ans iškeliau' in karę, o kad nukeliavo in karę, sustojo in mušį ir pasiliko tas jenerolas peršautas ir toj' valandoj' pasirodo Moskvoj tam jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos, visas degantis liepsnose, sako: ,,aš asiu tavo prietelis jenerolas, nūušautas karėje; sako: yra pragaras ir aš jame asiu." "Tas iš baimės stulpu stojo, o kada atsigaivino, sako: ,,„kasžin, ar tai jis man pasirodė, ar kita kokia dvasia, o kaip kitą syk teip graitai negalima buvo dažinotie, kaip dabar, tuo syk atėjo už mGnesio žinia, kad tokią tai dieną jenerolą peršovė per krutinę. (Nog L. Įvanaucko iš Bartinįkų).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 26
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


