Apė karaliunaitį ir jo žvėris

Kad buvo karalius. Jis turėjo sunų ir dukterį. Ale jie gyveno vidurij girių ir už vandenių, jie niekad svieto nematė. Kai užaugo tie sunus ir duktė, tai jie ėjo per gires svieto jieškot. Tat jie išeina iš girios. Sako jisai: ,,„Seserie mano, ar tu matai tą žiburį, kur aš matau?" ,„Matau ir aš." Dabar brolis int seserį sako: ,,„Aisiu arčiau pažiuret, kas tę gyvena." O seserį paliko vidurij' lauko, sako: ,,Sesk po šituo medžiu, o aš aisiu šoblę išsitraukęs artyn pažiūrėt? Priėjo artyn, žiūri, kad devyni žmogžudžiai vakarienę valgo. Jisai su šoble barkštelė in duris. Siunt6 tas vyriauses žmogžudis, sako: ,„Aikit pažiurėt, kas čion beldže." Vienas išeina per duris, o tas karaliunaitis €em6 ir nukirto tą žmogžudį. Nesulaukė kiti to ateinant, aina pažiurėt, kur jisai yra, tik liko tas vyriauses žmogžudis. Išeina, tai nukirto karaliunaitis ir tuos, kiek tik jų tę buvo. Sako tas vyriauses: ,, Kas čion, kad neateina mano šeimyna?" Išeina. O to karaliunaičio šoblė no kraujų užrudėjus, tai kirto tą vyriausę ir nenukirto, tik inkirto in šoną kaklo. Tai inteina tas karaliunaitis in vidurį pažiurėt: devyni pakajei, devynios lovos, devyni stalai, devynios šakutės ir šaukštai devyni ir peilei devyni. Išvaikščiojo visus pakajus: kad nieko nėra, n6 gyvos dušios. Pašauks savo seserį. ,,Aik še, sesuo mano, če mūdu gyvensim." Tuos

žmogžudžius sukavojo in sklepą visus, o t; vyriausę an viršaus paguldė. |

O karaliunaitis išėjo in gires an medžioklės. Jisai pagavo levą ir parsinešė į namus. Davė pastatyt žverinčių ir inleido tą levą. Paskui vėl išėjo in girę: pagauna mešką. Aina toliau: pagauna šerną. Parsiveda namo ir suleido in žverintį. Ir sako in seserį: ,„Sesuo, duok man užkąst, ba aš parvedžiau iš girios porą žvėrių, mešką, šerną." Paskui sako: ,,„Sesuo mano, aš aisiu vėl in girę, mažu pagausiu greičiauses žveris." Pagauna lapę ir zuikį, parveda in namus pas seserį.

O kai jis 6jo in girę,tai ir intėjo in tą sklepą sesuo, ir šneka tas žmogžudis, katras pusgyvis liko, sako: ,,Panele, pasveikįk manę, aš tau duosiu pinigų, tavę visą pinigais apipilsiu." Sako pana in jį: ,„Ale kur aš rasiu tokes liekarstvas dėl tavę?" Sako tas žmogžudis: ,,„Nueik in devintą pakajų. Rasi rykštę, ir po slenksčiu akmuo: tai su rykšte mostelk. Atsidarys akmuo: tai rasi devynes plečkutes liekarstvų dėl manę, rasi gyvo, seno, jauno, sveiko, gražaus, greito, drūuto vandens. Tai tu man užtepsi tą šoną kaklo gyvo sveiku vandeniu: užgis mano sopulys. "Tai tada patepsi manę jaunu gražum vandeniu: buaiu jaunas ir gražus. Tai tada mudu ženysimės. Ale brolį turi trotyt." ,,Ale kaip mudu savo brolį trotysim?" Sako: ,,„Kai jis pareis iš girios, kai prašys pas tavę valgyt arba gert. Tai tada sakyk: ,„Broli, ar tu nutrauktum, kad aštau dešimts šilkų dvylinkai užpakalij'- pirštus surišče?" Paskui šauk manę."

Teip ir padarė ta pana, kaip žmogžudis jei paliepė. Parėjo brolis namo', parved6lapę ir zuikį ir inleido in žverintį. Paskui sako in seserį: ,„Sesuo, duok man užkąst." Sako sesuo: ,,„Sesk, brolau, in krėslą, te tau užkąst." Paskui sako in brolį: „Brolau mano, ar tu nutrauktum, kad aš tau dešims šilkų dvylinkai užpakalij' rankas suriščet'? „Sako brolis: ,,Na, surišk;" mislyjo, kad sesuo štukavojo. Em6 jam surišo pirštus užpakalij'. „Dabar, sako, trauk, broli mano. Traukė brolis, nenutraukė tų šilkų. Šaukė sesuo savo prietelių: ,,Aik še pas manę, trotysiu brolį už tavę." Atėjo jos prietelius, ir brolį norėjo trotyt. Sako brolis: ,„Palaukit, duokit man pas savo žvėris nueit atsisveikįt.'? Nu6jo brolis atr — 1 -— - = 2

sisveikįt žvėrių. Uždudavo žvėrimi pro verksmus. ako lapė ir zuikys: ,,Kodėl mus karaliunaitis tep žėlabnai duduoje?' O tasai levaa ir šernas sako: ,,Pulkim ir atleiskim jem rankas!" Pripuolė levas, nutraukė jem tuos šilkus. Teip šernas puolėsi in tą žmogžudį. Paskui sako in seserį: ,,Sesuo mano, aš tavę laikiau už savo 8eserį. Mudu vaikščiojom po tokes gires, per tokius 6jom vandenius, ir aš tavę vis vedžiausi, kur aš ėjau, ir tavę niekur nepalikau. O dabar tu man toke pasidarei neprietelka!" "Tai dabar jisai davė tokį lencugą nukalt ir nupirko katilą, kaip no dešimts šepelių, ir savo seserį 8avo pakajuj' davė-prieg sienai prikalt, perjuoso lenčūgu ir tą katilą padėjo, ir davė visur langus uždaryt ir tą pakajų dumu prirukįt( Dabar pasakė; ,„Sesuo, kaip tu šitą katilą ašarų priverksi ir šitą lencugą sudilįsi, tai tada mano busi sesuo, o aš žinosiu, kad tavo ėsiu brolis." O jisai pasiemė savo visas žvėris susikabino su aukso lencugu.

Vieną sykį karaliunaitis 6jo an marių. Prieina arčiau prie marių: kad atvažiuoje akrentas, ir tam akrente yra karaliunaitienė, iš kitų žemių parvažiuoje iš svečių; stovi vežimas krašte, ir kurmonas lauke karaliunaitienės parvažiuojent. Išėjo karaliunaitienė iš akrento, insedo in karietą. Važevo per tiltą, patinka tris smakus laukent, ir jų neleidže. Vienas smakas sako: ,,Kad tu man pasižadėsi, pana, tai mes jūmi praleisim." O tasai karaliunaitis, su savo žvėrimi stovi palei tą tiltą. Išmė pripuolė, visiem trimi tiem smakam liežuvius ištraukė, eusidė' pas savę į tarbą, užsikabino am pečių, iv 6jo su tais, katrie važevo. Pasakė in tą paną tasai karaliunaitis, kad tu man pasižadėsi: tai aš tavę išgelbėjau. "Toj pana sako: ,„Pasižadu. Sėsk in mano kočę, žvėris prisirišk prie kočo ir veskis." Paskui tasai karaliunaitis užmigo karietoj'. Emė tas kurmonas susišnekėjo, sako: ,, Kad tu parvaževus nesakysi, kad aš tavę išgelbėjau no tų smakų, ir kad tu man nepasižadi, tai aš tavę nutrotysiu." Ji pasakė: ,,Ale kaip aš tau pasižadesiu, kad šitas karaliunaitis manę išgelbėjo?" Tai jisai pasakė: ,,Mes jį nukirskim ir išmeskim iš karietos ir tais žveris paleiskim ir važiuokim namo" int savo dvarą." Teip jiedu ir padaro ir parvaževo namo'. Patinka karalius ir karalienė, klause: ,,„Na, kaip jumiem ėjosi

svetimoj' žemė"? Ką jus girdėjot?" Sako duktė: ,,Ak nelaimė an kelio mumiem pasitropino. Patikom tris smakus, užkirto mumiem kelę. Tai ėmė mano kurmouas juos atgynė nuo manęs, tai aš jam pasižadėjau." Sako karalius ir karalienė: ,,Na, kad jia ir biednas, ale kad jis atgynė, o tu kad jau pasižadėjei, ir aik." Buvo suvaževimas karalių an veselijos.

O tas karaliunaitis liko, kur jį nutrotyjo. Tai zuikisir lapė bego in tuos namus, kur yra ta sesuo su lencugu perjuosta. Nnėjo in tą devintą pakaju, rado rykštę ir po slenkščiu akmeną. Mostelė, atsidarė akmuo. Rado devynes plečkuies liekarstų, gyvo jauno seno sveiko druto (ir tt.) vandens. Atnešė ir patepė karaliunaitį gyvu sveiku vandeniu, atsikėlė, šneka: „A, tai, sako, gardžei miegojau." Levas sako: ,,Ale pažiurėk, kur tu atsigulei, o kur atsikėlei. Pirma tu gulėjei koče, o dabar an pievos šale vieškelio." Sako karaliunaitis. ,, Tai dabar žverys mano, aisim in tą dvarą, kur toj mano karaliunaitienė." Nueina in tą dvarą: kad jau rengėsi in šliubą važiuot. Karaliunaitienė su tuo kurmonu šneka. Ir keli karalei sako: ,,Už tokio biedno aina tokia bagota karaliunaitienė!" O kiti klausydami sako: ,,Kur ji n'eis, kad ję išgelbėjo no smertiest" O tasai karaliunaitis atsivedė su savo žverimi, klauso, kaip jie šneka. Ale jisai sako: ,,Vajauni karalei, kad jisai išgelbė',tegul ženklus parodo." O ponai sako: ,, Kokius ženklus ims no smakų?" Tai jis išemė tuos liežuvius ir ištiesė per stalą, sako: ,,Koksai ženklas no smakų? Kas ję gelbėjo, tai tas ženklus turi, o kas negelbė', nė ženklų neturi. Žiurškit, kokį ženklą no smako gali imtie." Tai pamatė visi karalei, kad tai taisybė, kad tai jis atgyn6 no smakų. Pašaukė tą kurmoną, katras buvo pasirengęs su karaliunaitien6 in šliubą važiuot, pasakė: ,,Traukis šalin no jos. atėjo mylimasai, katras nog sinerties išgelbėjo." O tas iš tos sermatos persišovė an dvaro išėjęs. O tas karaliunaitis važevo apsišliubavot, ir tam pačem krėsle sedė' su karalium ir tam pačem stale gėrė ir valgė. ,„Tai dabar tu esi mano žentas ir turi mano dukterį sau už prysiegą. Te tau pusę mano turtų ir gyvenk" tep kap aš." (Mo tos pačios. )