Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Buvo diedas, turėjo bobą, ir vis tos bobos gimė mergaitės, ir gim6 aštuonios mergaites. Potam da gimė devinta mergaitė. Ir tas diedas tą mergaitę nešė skandyt.
ir ateina bobutė, ir ta boba sako, ,,Kur tu, dieduk, aini?" Ot ainu į ažerą ir nešu mergaitę skandyt. Gimė devynios mergaitės, neturiu aš jom duot ką valgyt, tai už tai nešu skandyt." "Ta boba sako: „Atiduok tu man ję." Ir diedas jei atidavė. Tai buvo panelė švenčiause.*)
Ir ta boba parsinešė ję namo". Ir jei sakė: ,,Tu lik namie, o aš aisiu kur nor vaikščiot." Ir tai mergaitei sak6: ,,Aš tave palieku namie, ir tu žiurčk viską, ir į šitą kamariukę n'eik." Ir išėjo ta boba į girę, ir ta mergaitė liko namie. Ir ji įėjo į tą kamariukę ir pamatė ant kryžiaus ponas Jesusas karo, ir iš jo teka kraujes. Ir ji pirstą prikišo prie to kraujo ir lupas pateps ir išėjo iš kamariukės. Par6jo ta boba namo ir klause jos: ,,Mariute, ar buvai kamarelė'?? Ta mergait6 sako: ,,Nebuvau mamute," ir ji bet nesisako. Ir ji ję išvedė į girę ir paliko.
Vieną sykį karalius 6jo medžiot, ir šunys nubėgo į girę ir užtiko tą mergaitę obelij'. Ir šunys pradėjo lot, kiti šunys nubėgo į girę toliau, o tas vienas šuva liko tenai pas tą mergaitę ir vis lojo. Atėjo ta boba ir klause jos: ,, Mariute, ar buvai kamarėlė'į?" ,,Nebuvau, mamute." Ir ji sakė; ,, Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi!" Ir tas karalius neranda vieno šunies,ir liepe ait jėškot. Ir rado pas vieną medį belojantį ir mergaitę medyje. Ir jie nuėjo pas karalių ir sakė: ,,Mes radom tą šunį belojantį ir mergaitę medyje." Nučjo karalius pas tą mergaitę ir liepė ję išimt. Ir jie išėmė tą mergaitę ir parsivedė namo'. Ir jis su jei norėjo ženytis. Visi jem sakė: ,,Su girios žveriu tu ženysies." Ale bet tas karalius ję labai pasidabojo ir apsiženyjo. Vieną sykį karalius rašę, ir ji pažiurėjo į jo raštą: pačm6 plunksną, ir ji pradėjo rašyt. Karalius em6 džiauktis, kad jau jiedu susirašo.
Ir jų gimė vienas vaikas, ir atūjo ta boba ir jei sako: ,,Mariute, ar buvai kamarėlė?" ,,Nebuvau, mamute." Ir ta boba jei sakė: ,,Aš tau atimsiu tą vaiką, kad tu nesisakysi." Ir ji bet nesisak6. Ir tas karalius pamatš, kad jau to vaiko ner, ir sakė: ,, Turbut ji suėdė." Potam gim6 kitas vaikas. Užstatė sargus ir liepė žiurėt,
*) Čion „motina švenčiausia"! yra inėmus vietą raganos, kaip iš kitų, sulyginus, pasakų Matoma.
kad nesučstu ir to vaiko. Ir atūjo ta boba ir klausė jos: ,,Mariuk', ar buvai kamarelė?" — „,„Nebuvau, mamute, kamarėlė."- Ir potam jei atėmė ir tą vaiką. Ir bet karalius sakė, kad ji suedė. Ir potam gimė da viena mergaitė. Ir liepė laužą suverst ir uždekt ir ję su tai mergaite užvest ant tolaužo. Ir užvedė ję su tai mergaite ant laužo ir pasodino ir užkurėe. Atėjo ta bobutė ir klause jos: ,,Ar buvai, Mariute, kamarelė?? „Nebuvau, mamute, kamarėlė." Ir ji sakė: „Jau degi iš visų šonų ir nesakai, kad buvai kamarelė!" Ir ji pasisakė: ,,Buvau, mamute, kamarėlė." Ir potam an tos vietos pasidarė koplyčiukė. Ir ji atidavė jei tuos du vaiku ir kalbą, ir potam karalius su jel vei gyveno daug metų. (Užrašyta Pajėsij').
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, Nr. 113
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


