VĖLĖS
Į sakmių mišką

Kitos būtybės · 1903 M. RINKINYS

Pagrimzdusi pilis

Jonas Basanavičius (surinkėjas) · 3 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

SUSIJUSIOS BŪTYBĖS Vėlė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Galbrasčei šendie' yra didelis kiems, tarp karališkoses Trepčnų gires ir Šešupės gulįs. Išilgai važiuojant (mylios) myles kele ilgs, o Šešupe bebšgant an' pusantras myles. No Sakių rubežiaus ik' Raguvas yr' upe čiela myle. Šešupi labai srauni, no Lazinu vandens maluna ik' įbege į Nemuną krint ji dvidešimt" pėdų an"? šešių mylių ilguma. Kat pavasarį tvyst', tai vanduo kai' no kalua, kuleis vis ritas' ir raudonoji viard', o vasarą tei' issiank", kat menkia dvi, kitakart ir ik' penkių brastų atsirandas'. Vyriasių viena vadinama šio galo, antroji ano (butent: kiema) gala brasta. Iš to kiems turįs ir savo vardą: Galobrasta, kai" seniejei pasakoje, kadang" didžiases butų burys netoli ano gala brastos iš sianovės parengts. Seniejei girdėję sava tėvus da? apie tai kalbant, kat pr6 šio kiema kapinių iš visa, marots, 14 kiemų priklausi, če visi sava nabašniukus ladoję. Kapines šale Raguvos labai aukštai an' upės kranta gul ir tia' pasistojus anus keturiolika kiemus apmatyt galima. Pasakojama buk pirm ilgų čėsų šim' kiema gale buvęsdidelis dvars, kuriam anie kiemai į baudževą eit kalti buvę ir pilis stovėjus", kur šendie šim' gale: Vaičulyj', 6santi Strazini, rasi 10 murgų*) balūti, pusiau karališko? girio", o pusiau burų laukuos randama. Per jos vidurį, pagal karališkąję, vieškelis šakoms dabar iškimšts ir žeme apipilts. Šale an' ariama lauka, kur pirm to gire aga, da' pats esu matęs išartas dides degtines plytas; kiti sakos' kialmus imdami radę ir pamatus. O pilis su visu nugrimzusi Strasinės balo' del griekų ir prispaudima apžčėlusi samanom's ir apagus' nuskurdusiom's pušelem'a. Netoli, rasi tukstant žingsnių atstu, karališko' girio' randasi medžeis apagus' kalvuti tarp plynes bė' sliugy-

*) margų.

nų, šendie' da' vadinama alkčlis, t. e. mažasis alks. Kat tik' tia' ne bus buvus'siana apieras vieta! Lanka, čepat pr6 Šešupės gulinti, vadinas': Toliejes, už jų tuojau" šio galo brasta arba girdykla.

Seniejei saka, buk ta pilis da' įpatišką, šendie' jau užmirštą, vardą turėjus'. Kiems no tos pilies puse mylios atstu šale ano gala brastos yr' pabudavots, kai' jau minėjau, iš to sava vardą gavęs. Šis gals vadinams Vaičiulis, o vėl Raguva yra ipatiška vieta, tarp kapinių ir tarp ano gala brastos an' Sešupes kranta. Upes krants baisei status, upele, kai' ragas palinkuse ir prieš upę vis platy' einanče, smarkei išgriats, abypusei lyg ragus iškėlęs stimpsa. An" tos vietas, no sianoves čėsų. Joninių dieną švenčia, ugnis kuriądami ir kupolems stenderius įkasdawi. Ale skyriumis an"? vieno rago vis janoses miargas, ant antro vyriškiejie. Juokų dė' dabodava antriems kupoles prislinkę pavogt. Pašešupyj' čepat gulėje su kalnu nuslinkęs akmuo toks didis, kai' buta, rasi 80 pėdų ilgs, o baisei kiets ir juods. Iš to, ma'rodos', mete 1880 Girniaus Fricas penkis aktainius priskaldi ir paveži. Šešupės žveję iki Lažynų maluna kartą už 10 dolerių nusipirka, kuri jiems da" šendie' priklausa. Maračė- 86 1709-1711 giltinė visus gyviantojus pasmagi, tik' du sianuku lika, vyrs ir motera. Ir tuodu jau buva an" kapų išnešę, ale laidotojams paėjus atsigert, no morų į rugiu sįsirita ir tei' išliko neladotu gyvu. (Jur4.)

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, Nr. 83
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0