Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Gyveno kartą turtingas ūkininkas, kuris turėjo du sūnu ir vieną dukterį. Teko broliams joti karan. Sesuo brolių labai gailėjo, bet ką padarysi, ir išleido juos abu, o pati, viena namie likus, gailėjo savo brolių. Sužinojo, kad jos broliai kare žuvo, ir pradėjo verkti. Kaip tik tuo metu vaikščiojo Senelis, kuris mokė gero. Kurie jo neklausydavo, tuos jisai versdavo paukščiais arba gyvuliais. Taip jis užėjo pas tą ūkininką ir rado jo dukterį verkiant. Priėjo prie jos ir tarė:
— Nustok verkus, nes brolių neatšauksi!
Sesuo, savo brolių gailėdama, nepaklausė Senelio. Senelis vėl patarė neverkti, bet ji ir vėl nepaklausė. Tada Senelis supyko ant jos ir šitaip tarė:
— Kad tu pavirstum gegutėle, kad tu kukuotum dieną naktelę!
Taip ji dabar ir kukuoja, savo brolių gailėdama. (Užrašė J. Vijūnas, Rundžių km., Žemaitkiemio vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 101
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
