Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą ėjo Dievas per pasaulį ir užėjo į kaimą, kuriame iš vienos trobos išbėgo merga ir pradėjo bliauti:
— Koks ubagas, me-me-me-me, kokie jo batai, me-me!
Dievas tarė:
— Tu visa amžių bliausi! o
Ir merga pavirto ožka, o Dievas, išėjęs iš kaimo ir vakaro jau sulaukęs, užsuko į vieną dvarą nakvynės paprašyti. Ponas nenorėjo jo priimti ir labai didžiavos. Dievas jį pavertė už išdidumą kalakutu, kuris ir dabar pučias, tartum koks karalius.
Taip tą poną nubaudęs, Dievas nuėjo pas vieną žmogų, kuris Jį maloniai priėmė ir, kiek galėdamas, nors ir neturtingas buvo, pavaišino. Dievas išeidamas gausiai jį apdovanojo. (Užrašė V. Gubavičius, Ukmergėje).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 108
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
