VĖLĖS
Į sakmių mišką

Kitos būtybės · 1935-01-01T00:00:00Z M. RINKINYS

Dievas duoda akis pelėdai

Jurgis Elisonas (surinkėjas) · 1 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Labai, labai seniai, kai dar paukščiai ir gyvuliai neturėjo akių, Dievas sušaukė juos visus, kad galėtų padalyti jiems akis.

— Kas atvyks anksčiau, tas gaus geresnes akis, — tarė Dievas.

Visi gyvuliai ir paukščiai labai skubėjo pas Dievą, tik viena pelėda vos vilkosi paskui. Jau sutemus atėjo pelėda pas Dievą. Dievas surado patamsyje dideles akis ir padovanojo jas pelėdai, kad ji galėtų jomis matyti ir naktį. Taip Dievas padarė todel, kad labai tingėjo viešniai patalą nakvynei taisyti. Pelėda gavo dideles akis ir nakties metu parskrido namo. Tad nuo to laiko pelėda vien naktį temato. (Užrašė J. Kukoris, pasakė A. Kukoris, Vabalninko m.).

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 136
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0