Praamžius ir varlė

Pasakoja žmonės, jog seniai, labai seniai buvęs toks Dievas, vardu Praamžius. Jam pasaulį valdant, šis buvo apžėlęs milžiniškomis giriomis, o tarp tų girių buvo daugybė pelkių. Pelkėse gyvuliai negyveno, todel ir buvo jos visai neįdomios. Tada Praamžius sumanė sutverti tokių gyvulių, kurie gyventų ir balose. Ir Jis sutvėrė varlę. Paleidęs varlę balon, Dievas toliau paėjo ir žiūrėjo, kaip gražiai varlė liuoksi.

Varnos tada buvo visos pilkos. Viena varna mėgdavo juokus krėsti. Ji ir dabar neiškentė: pripuolė prie varlės ir stvėrė šiai vargšei už uodegos (matai, varlės pradžioje buvo su uodegomis).

Praamžius supyko, kam toji varna varlei uodegą nukando, ir liepė ją savo tarnams išmaudyti degute.

Nuo to laiko visos varnos ir pasidarė juodos, o varlės — be uodegų. Kai vieną varną maudė degute, antroji jos giminaitė norėjo pirmąją gelbėti, užtat gavo degutuota šluota per vieną ir kitą šoną,

nuo ko ir pasiliko jai juodi sparnai. (Užrašė D. Urbas, Švainikų km., Smilgių vl.).