Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą kartą varnas ir skruzdė ginčijosi, katras jųdviejų daugiau pakels. Skruzdė sakėsi, kad ji pakelsianti tris kartus daugiau už varną. Bet varnas, žinoma, netikėjo ir, tą girdėdamas, juokėsi. Į jų kalbą įsikišo Dievas, kuris suprato skruzdės kalbą. Jisai paėmė svarstykles, pasvėrė tiek alavo, kiek svėrė skruzdė. Skruzdė, žinoma, tuojau paėmė ir nunešė alavą, o varnas savąjį gabalą vos tik galėjo pajudinti. Taigi, Dievas ėmė ir nubaudė varną: jis leido skruzdėms papiauti visus varno vaikus. Dabar kiekvieną pavasarį varnas peri vaikus tuo laiku, kol dar skruzdės tebėra neatgijusios. (Užrašė P. Kurkulis, pasakė T. Manelis, 78 mt. amžiaus, Ruzgų km., Šimonių vl.).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Mūsų tautosaka. T. 9 (1935), 1935-01-01T00:00:00Z, Nr. 146
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


